Žmonės yra socialios būtybės. Mes nuolat bendraujame, dalinamės patirtimis, džiaugsmais ir sunkumais. Tačiau kartais pastebime, kad po pokalbio su kolega, draugu ar net šeimos nariu jaučiamės prislėgti, pavargę arba netgi pikti – lyg būtume perėmę jų nuotaiką. Kodėl taip nutinka? Tai susiję su empatija ir emocinėmis ribomis.
Kodėl perimame kitų emocijas?
Mūsų smegenys turi vadinamuosius „veidrodinius neuronus“. Jie padeda suprasti kitų žmonių jausmus ir reaguoti į juos. Tai svarbu socialiniams ryšiams, tačiau kartais šis mechanizmas suveikia per stipriai – mes pradedame ne tik suprasti, bet ir perimti kitų emocijas.
Ypač jautrūs žmonės dažnai tampa tarsi „emocijų kempinėmis“: jie greitai pastebi aplinkinių nuotaikas ir stipriai jas išgyvena. Jei kolega yra susierzinęs, jie ir patys jaučiasi nervingi, jei draugas liūdi, jiems patiems krenta nuotaika.
Kas yra emocinės ribos?
Emocinės ribos – tai tarsi nematoma linija, skirianti mano emocijas nuo kitų žmonių emocijų. Tai gebėjimas atskirti:
- kas yra mano atsakomybė, o kas – kitų žmonių;
- kas vyksta mano viduje, o kas priklauso kitam žmogui;
- kada aš padedu, bet neprisiimu svetimos naštos.
Kai ribos yra aiškios, galime išlikti empatiški, tačiau kartu apsaugome savo psichinę sveikatą.
Kodėl svarbu mokėti išlaikyti ribas?
- Psichologinė sveikata: nuolatinis svetimų emocijų perėmimas veda į perdegimą, nerimą ar net depresiją.
- Santykių kokybė: sveikos ribos padeda išlikti pagarbiems sau ir kitiems, nes nebandome „išgelbėti“ visų.
- Energijos balansas: saugodami save turime daugiau jėgų padėti tada, kai iš tikrųjų reikia.
Naudingi patarimai, kaip neperimti kitų emocijų
1. Atpažinkite savo emocijas
Pradėkite nuo savistabos. Kasdien užduokite sau klausimą: ką aš jaučiu dabar? Kai mokate atskirti savo emocijas, lengviau pastebite, kada jos atsiranda dėl kito žmogaus.
2. Praktikuokite „emocijų atskyrimą“
Kai kalbatės su žmogumi, kuris yra susierzinęs ar liūdnas, mintyse pasakykite sau: Tai yra jo emocijos, jos nepriklauso man. Toks vidinis priminimas padeda išlaikyti atstumą.
3. Nustatykite ribas bendravimui
Jei nuolat bendraujate su žmogumi, kuris dalinasi tik negatyviomis emocijomis, leiskite sau apriboti laiką kartu. Tai nereiškia, kad nesate empatiškas – tai reiškia, kad rūpinatės savimi.
4. Stiprinkite vidinį atsparumą
Meditacija, kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas ar rašymas dienoraštyje padeda sustiprinti emocinį stuburą. Kuo tvirtesnis vidinis balansas, tuo mažiau paveikiamos jūsų emocijos.
5. Vizualizacijos technika
Įsivaizduokite, kad aplink jus yra apsauginis burbulas arba skydas. Jis leidžia matyti ir girdėti kitų žmonių emocijas, tačiau neleidžia joms jūsų „užlieti“. Ši technika gali atrodyti paprasta, bet ji veiksminga.
6. Rinkitės, ką priimate
Ne kiekvienas pokalbis reikalauja jūsų gilaus įsitraukimo. Kartais užtenka tiesiog išklausyti žmogų, tačiau neprisiimti jo problemų kaip savo.
7. Pasikalbėkite apie tai atvirai
Artimiesiems ar kolegoms galima pasakyti: Aš suprantu, kad tau sunku, tačiau man reikia šiek tiek atstumo, kad galėčiau išlikti ramesnis. Tokia komunikacija padeda išlaikyti pagarbų ryšį be kaltės jausmo.
Ką daryti po sudėtingo pokalbio?
- Išeikite į lauką ir kelias minutes pakvėpuokite grynu oru.
- Išgerkite stiklinę vandens – tai padeda simboliškai „nuplauti“ emocinę įtampą.
- Atlikite trumpą tempimo ar kvėpavimo pratimą, kad kūnas paleistų susikaupusią įtampą.
- Užsirašykite, kaip jautėtės, kad aiškiau pamatytumėte, kas yra jūsų emocijos, o kas – kito žmogaus.
Išvada
Empatija yra didelė vertybė, tačiau ji neturėtų virsti našta. Mokantis nustatyti emocines ribas, galima išlikti jautriems kitiems, bet kartu apsaugoti savo psichologinę sveikatą. Atsiminkite: jūs turite teisę rūpintis kitais, bet dar svarbiau – turite teisę rūpintis savimi.