Ar kada nors jautėtės pavargę net ir tada, kai, atrodytų, pakankamai miegojote? Energijos trūksta nuo pat ryto, sunku susikaupti, o net paprastos užduotys reikalauja neproporcingai daug pastangų. Tokiais momentais daugelis pradeda kaltinti save – „esu tingus“, „reikia labiau pasistengti“, „tiesiog praradau motyvaciją“.
Tačiau realybė dažnai visai kitokia. Nuolatinis nuovargis labai dažnai yra ne tinginystės, o ilgalaikio streso pasekmė.
Kas iš tikrųjų yra stresas?
Stresas – tai ne tik emocinis diskomfortas ar bloga nuotaika. Tai fiziologinė organizmo reakcija, kurios metu aktyvuojama vadinamoji „kovok arba bėk“ sistema. Ji padeda susidoroti su trumpalaikiais iššūkiais, tačiau problema prasideda tada, kai ši būsena tampa nuolatine.
Ilgai patiriant stresą:
- organizme nuolat išsiskiria streso hormonai,
- nervų sistema lieka „įjungta“ net tada, kai ilsimės,
- kūnas nespėja atsistatyti ir pailsėti.
Todėl net ir fiziškai nieko sunkaus nedarant, žmogus gali jaustis visiškai išsekęs.
Kaip atskirti tinginystę nuo streso sukelto nuovargio?
Svarbus skirtumas slypi ne elgesyje, o vidinėje būsenoje.
- Tinginystė – kai turime energijos, bet nenorime jos panaudoti.
- Streso sukeltas nuovargis – kai norėtume veikti, bet paprasčiausiai neturime jėgų.
Dažni streso sukelto nuovargio požymiai:
- nuolatinis mieguistumas net po ilgo miego;
- sunkumas susikaupti, „migla“ galvoje;
- dirglumas, emocinis jautrumas;
- įtampa kaklo, pečių, žandikaulio srityje;
- jausmas, kad viskas reikalauja per daug pastangų.
Tai nėra charakterio silpnumas – tai pervargusios nervų sistemos signalai.
Kodėl stresas „vagia“ energiją?
Ilgalaikis stresas veikia organizmą keliais lygmenimis:
- trikdo miego kokybę, net jei miego trukmė pakankama;
- apsunkina virškinimą ir maistinių medžiagų pasisavinimą;
- mažina motyvaciją ir gebėjimą jausti pasitenkinimą;
- palaiko nuolatinį vidinį budrumą – kūnas niekada iki galo neatsipalaiduoja.
Net ilsėdamiesi galime būti įsitempę viduje, todėl organizmas nepatiria tikro poilsio.
Kodėl patarimas „tiesiog susiimk“ neveikia?
Kai žmogus išsekęs dėl streso, raginimas „daryti daugiau“ dažniausiai:
- dar labiau didina įtampą,
- sukelia kaltės jausmą,
- stumia link emocinio perdegimo.
Nuolatinis nuovargis nėra motyvacijos problema. Tai energijos ir atsistatymo problema.
Ką daryti, jei nuovargis tapo kasdienybe?
1. Nuraminti nervų sistemą
Pirmas žingsnis – ne didinti krūvį, o mažinti įtampą.
- Lėtas, gilus kvėpavimas kelias minutes per dieną.
- Trumpi pasivaikščiojimai gryname ore.
- Sąmoningas lėtinimas be nuolatinio telefono tikrinimo.
2. Peržiūrėti miego įpročius
Svarbu ne tik miego trukmė, bet ir kokybė.
- Reguliarus miego grafikas.
- Ekranų vengimas prieš miegą.
- Rami vakaro rutina be darbo ir stiprių emocijų.
3. Mažinti vidinį spaudimą
Mintys apie pareigas, lūkesčius ir nepadarytus darbus vargina labiau nei pats darbas.
- Užrašykite mintis dienos pabaigoje.
- Darykite vieną dalyką vienu metu.
- Leiskite sau nebūti produktyviais visą laiką.
4. Judėti saikingai
Lengvas judėjimas padeda atgauti energiją, tačiau per intensyvios treniruotės gali dar labiau išsekinti.
- Pasivaikščiojimai.
- Tempimo ar lengvi judesiai.
- Klausykitės kūno signalų.
5. Keisti požiūrį į save
Nuovargis nėra silpnumas. Tai ženklas, kad organizmui per daug.
- Leiskite sau ilsėtis be kaltės.
- Drąsiau sakykite „ne“.
- Peržiūrėkite, kas gyvenime išties svarbu.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jei nuovargis:
- tęsiasi kelis mėnesius,
- stipriai trukdo kasdieniam gyvenimui,
- lydi nemiga, nerimas ar emocinis išsekimas,
verta pasitarti su sveikatos ar psichologijos specialistu. Kartais stresas slepia gilesnes problemas, kurias svarbu laiku pastebėti.
Pabaigai
Nuolatinis nuovargis dažniausiai nėra tinginystė. Tai organizmo signalas, kad nervų sistema per ilgai buvo įtampoje. Vietoj savęs spaudimo dažnai reikia visai ko kito – daugiau poilsio, sąmoningo lėtėjimo ir atjautos sau.
Kartais pats produktyviausias sprendimas – leisti sau pailsėti.