Darbo ir poilsio balansas

Ilgą laiką produktyvumo pagrindu laikėme laiko valdymą: planuokime darbus, optimizuokime kalendorių, išnaudokime kiekvieną minutę. Tačiau daugelis žmonių pastebi, kad net ir puikiai suplanuota diena negarantuoja gero rezultato – kartais trūksta motyvacijos, susikaupimo ar tiesiog jėgų. Čia į pagalbą ateina naujas požiūris – energijos valdymas. Šiame straipsnyje aptarsime, kuo energijos valdymas skiriasi nuo laiko valdymo, kodėl

Žiema daugeliui žmonių – ne tik metų laikas, bet ir emocinė būsena. Trumpesnės dienos, mažiau saulės, daugiau tamsos ir lėtesnis gyvenimo tempas veikia ne tik kūną, bet ir psichiką. Ne veltui būtent žiemą dažniau jaučiame nuovargį, apatiją, motyvacijos stoką ar net liūdesį be aiškios priežasties. Todėl poilsis šiuo metų laiku tampa ne prabanga, o būtinybe

Naujųjų metų pradžia daugeliui tampa natūraliu atskaitos tašku permąstyti savo darbo įpročius. Dažnai sau pažadame dirbti produktyviau, mažiau pavargti, daugiau uždirbti ar pagaliau rasti balansą tarp darbo ir poilsio. Tačiau realybėje nemaža dalis šių pažadų išblėsta jau pirmosiomis metų savaitėmis. Kodėl taip nutinka ir kokie darbiniai pažadai iš tiesų pasiteisina ilgalaikėje perspektyvoje? 🧠 Kodėl vieni

Atėjus rudeniui, dienos trumpėja, saulės šviesos mažėja, o oras vis dažniau primena apie artėjančią žiemą. Daugeliui tai ne tik metų laiko pasikeitimas, bet ir emocinis iššūkis – sumažėjęs energijos lygis, liūdesys be aiškios priežasties, motyvacijos trūkumas ar net vadinamoji rudens melancholija. Tačiau gera žinia ta, kad šį laikotarpį galima išgyventi ne tik be slogios nuotaikos,

Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia mus daryti daugiau, greičiau ir efektyviau. Tačiau dažnai, bandydami suspėti viską, pamirštame svarbiausią – ką iš tiesų verta daryti.Laikas – ribotas resursas, todėl gebėjimas nustatyti prioritetus tampa ne tik produktyvumo, bet ir emocinės sveikatos pagrindu. Ne viskas, kas skubu, yra svarbu. Ir ne viskas, kas svarbu, būtinai skubu. Šiame straipsnyje aptarsime,

Šiuolaikiniame pasaulyje poilsis dažnai tampa prabanga. Daugelis žmonių dirba ilgiau, ilsisi mažiau ir vis dažniau skundžiasi lėtiniu nuovargiu. Bet ar tikrai mums visiems reikia tiek pat poilsio? Ir ką iš tikrųjų reiškia „pailsėti“? Moksliniai tyrimai rodo, kad poilsis – tai ne vien miegas ar gulėjimas ant sofos. Tai aktyvus procesas, per kurį kūnas ir smegenys

Nuolat skubantis pasaulis, perpildytas darbų, pranešimų ir lūkesčių, dažną verčia jaustis pervargusiu ir praradusiu ryšį su savimi. Šiame kontekste vis daugiau žmonių atranda „slow living“ – sąmoningo, lėtesnio gyvenimo – filosofiją. Tai ne grįžimas į praeitį, o pasirinkimas gyventi taip, kad kiekviena diena būtų prasminga, o ne tik užpildyta darbais. Kas yra „slow living“? „Slow

Nuolatinis skubėjimas, vėlyvi el. laiškai ir „dar vienas uždavinys prieš miegą“ – pažįstama? Kai miegas tampa antraeilis, smegenys už tai „pateikia sąskaitą“: prastėja dėmesys, atmintis, nuotaika, auga klaidų ir nelaimingų atsitikimų rizika. Pažiūrėkime, kas vyksta galvoje, kai dirbame daug, o miegame mažai – ir ką daryti, kad grąžintume pusiausvyrą. Kas vyksta smegenyse, kai trūksta miego?

Darbuotojų produktyvumas, motyvacija ir lojalumas tiesiogiai priklauso nuo jų savijautos. Jei žmogus nuolat jaučia įtampą, pervargimą ar neturi laiko atsigauti, ilgainiui iškyla perdegimo rizika. Tokiu atveju nukenčia ne tik darbuotojo sveikata, bet ir visa organizacija. Todėl darbdaviams tampa vis svarbiau rūpintis ne vien darbo rezultatais, bet ir darbuotojų gerove. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl darbdavių dėmesys

Šiuolaikinėje darbo kultūroje vis dažniau girdime sąvoką „lankstus darbo grafikas“. Tai reiškia, kad darbuotojas gali pats pasirinkti, kada pradėti ar baigti darbą, o kartais – net ir iš kur dirbti. Tokia praktika tampa vis populiaresnė, ypač po pandemijos, kai nuotolinis darbas įrodė, jog nebūtina visą dieną praleisti biure, kad būtume produktyvūs. Tačiau, kaip ir kiekvienas