Šioje kategorijoje dėmesys skiriamas vidinei pusiausvyrai, streso valdymui ir emocinei gerovei. Straipsniai aptaria įvairias meditacijos, mindfulness praktikas, emocinio intelekto ugdymą ir savęs pažinimo metodus. Tai padės skaitytojams geriau suprasti savo emocijas, efektyviai jas valdyti ir išlaikyti psichologinę pusiausvyrą kasdienėje rutinoje.
Žmonės yra socialios būtybės. Mes nuolat bendraujame, dalinamės patirtimis, džiaugsmais ir sunkumais. Tačiau kartais pastebime, kad po pokalbio su kolega, draugu ar net šeimos nariu jaučiamės prislėgti, pavargę arba netgi pikti – lyg būtume perėmę jų nuotaiką. Kodėl taip nutinka? Tai susiję su empatija ir emocinėmis ribomis. Kodėl perimame kitų emocijas? Mūsų smegenys turi vadinamuosius
Šiandien socialiniai tinklai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jie padeda palaikyti ryšius, rasti įkvėpimo, sužinoti naujienas ar net vystyti verslą. Tačiau kartu jie gali tapti ir iššūkiu emocinei sveikatai: nuolatinis pranešimų srautas, palyginimai su kitais, informacijos perteklius dažnai sukelia stresą, nerimą ar net menkavertiškumo jausmą. Kaip išlaikyti pusiausvyrą ir naudoti socialinius tinklus taip, kad jie
Kasdienybėje mus dažnai erzina smulkmenos: ilga eilė parduotuvėje, kolegos pastaba, pavėlavęs autobusas ar net išsiliejusi kava. Tokios smulkios situacijos neatrodo pavojingos, tačiau jos gali sugadinti nuotaiką visai dienai. Psichologai sako, kad gebėjimas nesureikšminti smulkmenų yra vienas svarbiausių emocinės sveikatos įgūdžių. Bet kaip to išmokti? 🌿 Kodėl mes sureikšminame smulkmenas? 🧘♀️ Psichologų patarimai, kaip paleisti smulkmenas
Pastaraisiais metais pozityvaus mąstymo idėja tapo ypač populiari. Socialiniuose tinkluose, knygose ir seminaruose vis dažniau girdime, kad „viskas priklauso nuo mūsų požiūrio“. Tačiau ar iš tiesų optimistinis požiūris gali pakeisti mūsų gyvenimą, ar tai tik graži teorija? Moksliniai tyrimai rodo, kad pozityvus mąstymas turi realią įtaką emocinei ir net fizinei sveikatai – jis mažina streso
Emocinė krizė – tai ne tik liūdesys ar bloga nuotaika. Tai būsena, kai žmogus praranda vidinę pusiausvyrą, jaučiasi sutrikęs, pasimetęs ar net bejėgis. Tai gali kilti dėl netekties, skyrybų, darbo praradimo, ligos, traumuojančio įvykio ar užsitęsusio streso. Jei pastebite, kad artimas žmogus keičiasi, atsiriboja ar atrodo lyg „ne savas“, labai svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti
Ar kada nors susimąstei, kodėl vieni žmonės drąsiai siekia savo tikslų, o kiti nuolat abejoja savimi net turėdami puikius gebėjimus? Kodėl vieni išdrįsta pasakyti „ne“, o kiti tyliai kenčia dėl baimės būti atstumti? Atsakymas dažnai slypi savivertėje – tylioje, bet galingoje mūsų vidinės tapatybės ašyje, kuri nulemia sprendimus, santykius, tikslus ir net tai, kaip rūpinamės
Pyktis – viena iš labiausiai nesuprastų emocijų. Dažnai jį laikome blogu, destruktyviu ar net gėdingu. Dauguma mūsų išmokome pyktį slopinti, ignoruoti arba išreikšti netinkamai – šaukdami, kaltindami kitus ar net žalodami save. Tačiau tiesa yra tokia: pyktis nėra blogas. Jis – natūrali, gyvybiškai svarbi emocija, turinti svarbią funkciją. Tik svarbu mokėti jį atpažinti, priimti ir
Atjauta – tai ne tik gražus žodis. Tai įgūdis, kuris tiesiogiai veikia mūsų santykius, psichologinę gerovę ir net fizinę sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie ugdo atjautą sau ir kitiems, patiria mažiau streso, rečiau kenčia nuo depresijos ir yra labiau patenkinti gyvenimu. Tačiau dažnai būti maloniam kitam mums lengviau nei sau pačiam. Šiame straipsnyje
Emocinis raštingumas – tai gebėjimas atpažinti, įvardinti ir išreikšti savo jausmus. Vaikystėje išmoktos šios savybės tampa pamatu geriems santykiams, psichologiniam atsparumui ir gebėjimui spręsti konfliktus be agresijos ar užsisklendimo. Tačiau vaikai neatsineša šių įgūdžių gimdami. Jie mokosi stebėdami, eksperimentuodami ir – svarbiausia – per žaidimą bei kasdienį ryšį su suaugusiais. Tėvai, globėjai ir pedagogai gali
Kasdienybėje neišvengiamai susiduriame su iššūkiais, stresu, netikėtumais. Vieni žmonės greitai išsibalansuoja, kiti – tarsi nendrė vėjyje – pasvyra, bet nepalūžta. Jų paslaptis? Emocinis lankstumas. Tai ne kieta gynyba nuo jausmų, o gebėjimas juos išjausti, suprasti, ir vis tiek judėti pirmyn. 🧠 Kas yra emocinis lankstumas? Emocinis lankstumas – tai gebėjimas susidurti su sudėtingais jausmais, neleidžiant