Emocinė sveikata

Mums visiems pasitaiko laikotarpių, kai leidžiame laiką vieni. Vieni tai priima kaip ramybės šaltinį, kiti – kaip skausmingą vienatvę. Bet ar žinojai, kad buvimas vienam ir vienatvė – ne tas pats? Tarp jų yra subtilus, bet labai svarbus skirtumas. Išmokę būti su savimi, galime atrasti ne tik vidinę ramybę, bet ir gilų pasitenkinimą. 🌿 Vienatvė

Šiandieniniame pasaulyje dažnai girdime raginimus „mąstyti pozityviai“, „išlikti stipriam“ ar „tiesiog šypsotis, nes viskas bus gerai“. Nors pozityvus požiūris gali padėti įveikti sunkumus, kai šis principas tampa prievarta slopinti neigiamas emocijas – kalbame jau apie toksinį pozityvumą. Kas tai yra? Kaip atskirti sveiką optimizmą nuo emocinio bėgimo nuo realybės? Ir kaip iš tiesų išmokti priimti

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje kiekvieno pasiekimai, kelionės ir kasdieniai laimėjimai dažnai matomi viešai, išlaikyti tvirtą savivertę tampa iššūkiu. Mes dažnai įkliūname į tylų lyginimosi su kitais spąstus – ir net nepastebime, kaip tai išsekina mūsų vidinį pasaulį. Tačiau tikroji savivertė kyla ne iš to, ką turime arba ką pasiekėme, o iš to, kaip mes matome ir

„Kaip laikaisi?“ – tai gali būti tik trys paprasti žodžiai. Tačiau ištarti nuoširdžiai ir su tikru noru išgirsti, jie gali tapti emocinės sveikatos atrama, tarsi šiltas apkabinimas žodžiais. Šiandien, kai gyvenimo ritmas greitas, o pokalbiai dažnai apsiriboja žinutėmis ar skubotu „viskas gerai“, vis dažniau pamirštame, kiek daug emocinės jėgos slypi paprastuose, gyvuose pokalbiuose su artimais

Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje dažnai užmiegame su mintimis apie darbus, problemas ir nesibaigiančius planus.Tačiau sąmoningas vakaro laikas sau – net ir trumpa refleksija – gali tapti raktu į ramesnę vidinę būseną, kokybiškesnį miegą ir gilesnį savęs pažinimą. Vakaro refleksija – tai paprastas, bet galingas įprotis trumpam sustoti, įvertinti dieną, pastebėti emocijas ir paleisti tai, kas gali

Ar kada nors jautėtės taip, lyg viduje verda emocijos, bet trūksta žodžių jas išreikšti?Arba bijojote, kad kalbėdami apie jausmus būsite nesuprasti, sukelsite konfliktą ar atrodysite silpni? Emocinis raštingumas – tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus. Tai ne įgimta savybė, o įgūdis, kurį galima ugdyti bet kuriame amžiuje. Ir kuo geriau mokame kalbėti

Šiuolaikinis gyvenimo tempas verčia mus nuolat judėti, daryti, pasiekti. Kuo daugiau veiklų, susitikimų, projektų – tuo lyg ir esame sėkmingesni. Tačiau vis dažniau išgirstame tylų vidinį balsą: „Pavargau.“ Ne nuo darbų, bet nuo nuolatinio triukšmo – informacijos, lūkesčių, skubėjimo. Būtent todėl šiandien tyla ir vidinė ramybė tampa ne prabanga, o būtinybe. 🔇 Kas yra tyla

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Jie leidžia palaikyti ryšius, dalintis akimirkomis, sužinoti naujienas ir netgi siekti profesinių tikslų. Tačiau vis dažniau kalbama apie neigiamą socialinių tinklų poveikį emocinei sveikatai. Ką verta žinoti ir kaip išlaikyti pusiausvyrą? Kaip socialiniai tinklai veikia emocinę sveikatą? Kaip išlaikyti sveiką santykį su socialiniais tinklais? Išvada Socialiniai tinklai –

Savipagalbos knygos ir seminarai: Rekomenduojami šaltiniai saviugdai. Savipagalba – tai kelias link asmeninio augimo, savęs pažinimo ir geresnės emocinės gerovės. Šiuolaikinėje informacijos eroje yra daugybė knygų, seminarų ir kursų, kurie gali padėti išmokti naujų įgūdžių, pagerinti savivertę bei atrasti praktinius būdus, kaip efektyviau spręsti gyvenimo iššūkius. Šiame straipsnyje pateikiame rekomendacijas, kurios savipagalbos knygos ir seminarai

Laiko valdymas ir prioritetų nustatymas: Psichologiniai įrankiai produktyvumui. Šiuolaikiniame gyvenime, kai kasdien tenka susidurti su daugybe užduočių, terminų ir įsipareigojimų, laiko valdymas tampa esmine sėkmingo produktyvumo dalimi. Psichologiniai įrankiai padeda ne tik organizuoti laiką, bet ir valdyti emocijas bei mąstymą, kas yra būtina norint išlaikyti aiškią mintį ir pasiekti tikslus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatyti