Šventės dažnai asocijuojasi su džiaugsmu, bendravimu, poilsiu ir ypatinga nuotaika. Tačiau vos joms pasibaigus daugelis žmonių pastebi priešingą jausmą – liūdesį, tuštumą, nuovargį ar net beprasmybės pojūtį. Ši būsena neretai vadinama emociniu nusileidimu – tarsi po aukšto pakilimo staiga nusileistume žemyn.
Kodėl taip nutinka? Ir svarbiausia – ką galime padaryti, kad šis laikotarpis būtų lengvesnis?
🧠 Kas yra emocinis „nusileidimas“?
Emocinis nusileidimas – tai natūrali psichologinė reakcija po intensyvaus emocinio pakilimo. Per šventes patiriame:
- daugiau socialinių kontaktų,
- daugiau malonių įspūdžių,
- daugiau lūkesčių ir planų,
- dažnai – daugiau laisvo laiko.
Visa tai sukuria emocinį aukštį, kuris negali tęstis amžinai. Kai grįžtame į įprastą rutiną, emocijos natūraliai „nusėda“. Tai nereiškia, kad su mumis kažkas negerai – tai reiškia, kad mūsų nervų sistema grįžta į balansą.
💭 Kodėl po švenčių nuotaika krenta?
1️⃣ Staigus kontrastas tarp šventės ir kasdienybės
Šventinis laikotarpis dažnai būna pilnas šviesų, muzikos, susitikimų, o po jo – tyla, darbai, atsakomybės. Šis kontrastas gali būti psichologiškai sunkus.
2️⃣ Dopamino „kritimas“
Per šventes smegenys gauna daug malonių stimulų – skanaus maisto, dovanų, bendravimo. Visa tai kelia dopamino lygį. Kai stimulų sumažėja, dopamino taip pat sumažėja – ir mes tai jaučiame kaip nuotaikos kritimą.
3️⃣ Nuovargis po intensyvaus laikotarpio
Net ir malonūs dalykai vargina. Ruošimasis šventėms, kelionės, bendravimas, nemiga – visa tai sekina emocinius resursus.
4️⃣ Tuštumos jausmas po laukimo
Šventės dažnai būna ilgai lauktos. Kai jos baigiasi, gali kilti jausmas: „Ir kas dabar?“ – lyg dingtų kryptis ar tikslas.
5️⃣ Spaudimas „nuo sausio 1-os pradėti naują gyvenimą“
Naujų metų pažadai, socialinių tinklų motyvacija ir lūkesčiai sau dažnai sukelia vidinį stresą, o ne įkvėpimą.
🌱 Kodėl svarbu šią būseną normalizuoti?
Pats pavojingiausias dalykas – manyti, kad tokia būsena yra silpnumas. Iš tiesų:
- tai normali emocinė reakcija,
- ją patiria daugybė žmonių,
- ji dažniausiai praeina savaime.
Kai leidžiame sau jaustis taip, kaip jaučiamės, vietoje to, kad su savimi kovotume, atsistatymas vyksta greičiau.
🛠️ Naudingi patarimai, kaip lengviau išgyventi pošventinį laikotarpį
✔️ 1. Nespauskite savęs „jaustis gerai“
Leiskite sau būti lėtesniems, ramesniems, mažiau entuziastingiems. Tai ne tinginystė – tai emocinis atsistatymas.
✔️ 2. Grįžkite į rutiną palaipsniui
Užuot bandę iškart „šokti“ į maksimalų produktyvumą, rinkitės:
- trumpesnius darbo planus,
- mažesnius tikslus,
- daugiau pertraukų.
✔️ 3. Kurkite mažus džiaugsmus kasdienybėje
Nebūtina laukti kitų švenčių. Maži ritualai:
- puodelis mėgstamos arbatos,
- vakarinis pasivaikščiojimas,
- gera knyga –
kuria emocinius atramos taškus.
✔️ 4. Rūpinkitės kūnu – tai veikia ir emocijas
Miegas, judėjimas ir reguliarus maistas tiesiogiai veikia nuotaiką. Net trumpas pasivaikščiojimas gali pagerinti emocinę būseną.
✔️ 5. Ribokite socialinius tinklus
Po švenčių ypač lengva pradėti lygintis su kitais. Atminkite – dažniausiai matome tik gražiai atrinktą realybės versiją.
✔️ 6. Pasikalbėkite su kuo nors
Kartais užtenka pasakyti: „Po švenčių man kažkaip sunku.“ Dažnai išgirsite: „Man irgi.“
🚨 Kada verta sunerimti?
Jei pošventinė prislėgta nuotaika:
- tęsiasi kelias savaites ar ilgiau,
- trukdo kasdieniam funkcionavimui,
- lydi beviltiškumo jausmas,
verta pasitarti su psichologu ar kitu specialistu. Tai nėra silpnumas – tai rūpestis savimi.
🌟 Apibendrinimas
Pošventinis emocinis nusileidimas – tai ne problema, o pereinamasis etapas. Tai natūrali organizmo ir psichikos reakcija po intensyvaus laikotarpio. Vietoje to, kad save kritikuotume už „blogą nuotaiką“, galime šį laiką išnaudoti kaip progą:
- sulėtėti,
- pasiklausyti savęs,
- susikurti švelnesnį startą naujam etapui.
👉 Kartais tikrasis stiprumas – ne nuolatinis džiaugsmas, o gebėjimas ramiai išbūti ir su mažiau šviesiomis emocijomis.
