Šioje kategorijoje dėmesys skiriamas vidinei pusiausvyrai, streso valdymui ir emocinei gerovei. Straipsniai aptaria įvairias meditacijos, mindfulness praktikas, emocinio intelekto ugdymą ir savęs pažinimo metodus. Tai padės skaitytojams geriau suprasti savo emocijas, efektyviai jas valdyti ir išlaikyti psichologinę pusiausvyrą kasdienėje rutinoje.
Daugelis iš mūsų nuo mažens išmokstame „susitvarkyti“ su emocijomis jas nutylėdami. Neverk, nepyk, nesureikšmink, praeis – tokie patarimai dažnai skamba kaip stiprybės ženklas. Išmokstame nekreipti dėmesio į tai, ką jaučiame, ir judėti toliau. Tačiau emocijos niekur nedingsta. Ignoruojamos jos kaupiasi ir ilgainiui pradeda veikti ne tik savijautą, bet ir fizinę sveikatą. Emocijos – tai signalai,
Nemiga ir nerimas – dvi dažnos šiuolaikinio žmogaus problemos, kurios dažnai eina koja kojon. Jei vakare sunku užmigti, mintys sukasi galvoje, o naktį prabundate ir nebegalite užsnūsti – gali būti, kad jūsų miegą trikdo nerimas. Mokslininkai teigia, kad nemiga ir nerimo sutrikimai dažnai sudaro uždarą ratą: nerimas sukelia miego problemas, o miego trūkumas dar labiau
Kiekvienų metų sausį viešojoje erdvėje vis dažniau girdime terminą Mėlynasis pirmadienis. Jis vadinamas liūdniausia metų diena, kai daugelis žmonių jaučiasi prislėgti, pavargę, motyvacijos stoka tampa ypač juntama, o kasdieniai rūpesčiai atrodo sunkesni nei įprastai. Tačiau kas iš tiesų slypi už šios sąvokos – mokslas ar gražiai supakuotas mitas? Kas yra Mėlynasis pirmadienis? Mėlynasis pirmadienis (angl.
Šventės dažnai asocijuojasi su džiaugsmu, bendravimu, poilsiu ir ypatinga nuotaika. Tačiau vos joms pasibaigus daugelis žmonių pastebi priešingą jausmą – liūdesį, tuštumą, nuovargį ar net beprasmybės pojūtį. Ši būsena neretai vadinama emociniu nusileidimu – tarsi po aukšto pakilimo staiga nusileistume žemyn. Kodėl taip nutinka? Ir svarbiausia – ką galime padaryti, kad šis laikotarpis būtų lengvesnis?
Daugeliui mūsų „stiprybė“ ilgą laiką buvo apibūdinama labai paprastai: nesiskųsti, neverkti, nesirodyti pažeidžiamam ir viską išspręsti pačiam. Nuo vaikystės girdėti žodžiai „susitvarkyk“, „nepergyvenk“, „būk stiprus“ suformavo įsitikinimą, kad emocijos – tai silpnumo ženklas. Tačiau psichologija ir gyvenimo patirtis rodo priešingai: emocijų slėpimas dažnai ne stiprina, o silpnina žmogų. Emocijos – natūrali žmogaus dalis Emocijos padeda
Šiandien pasaulyje, kuriame technologijos keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau, o dirbtinis intelektas perima vis daugiau techninių užduočių, išryškėja viena išskirtinė savybė, kurios negali pakeisti joks algoritmas – emocinis intelektas.Tai gebėjimas suprasti savo ir kitų žmonių emocijas, jas valdyti, tinkamai reaguoti ir palaikyti sveikus santykius. Emocinis intelektas (EI) tampa ne tik asmeninio gyvenimo kokybės rodikliu,
Vis dažniau girdime raginimus rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata. Tačiau daugeliui vis dar kyla klausimas:„Ar man tikrai reikia psichologo? Gal tai tik laikinas nuovargis?“ Tiesa ta, kad į psichologą verta kreiptis ne tik tada, kai jau nebegalite pakelti kasdienybės.Specialistas gali padėti geriau suprasti save, įveikti stresą, atkurti vidinę pusiausvyrą ir išmokti sveikiau
Kritika – neišvengiama gyvenimo dalis. Nesvarbu, ar dirbame komandoje, ar bendraujame šeimoje – anksčiau ar vėliau išgirsime nuomonę, kuri gali sukelti diskomfortą.Vieni į kritiką reaguoja ramiai, matydami galimybę tobulėti, kiti – gynybiškai ar net įsižeidžia.Tačiau gebėjimas konstruktyviai priimti kritiką yra vienas svarbiausių emocinio intelekto ir asmeninio augimo įgūdžių. 💭 Kodėl kritika tokia jautri? Psichologai teigia,
Juokas – tai viena universaliausių ir seniausių žmogaus reakcijų. Jis sieja kultūras, palengvina bendravimą ir dažnai padeda ištverti net sunkiausius gyvenimo etapus. Nors kartais juokas atrodo tik smagus akimirkos palydovas, moksliniai tyrimai patvirtina, kad jis turi galingą poveikį mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Ne veltui sakoma: „juokas – geriausias vaistas“. Kaip juokas veikia mūsų organizmą?
Tobulumo siekis dažnai laikomas privalumu – jis skatina stengtis, kelti aukštus standartus ir siekti kokybės. Tačiau kai šis siekis peržengia ribas, jis tampa perfekcionizmu, galinčiu slopinti kūrybiškumą, kelti nerimą ir trukdyti mėgautis pasiekimais. Suvokti, kaip atsisakyti perdėto noro būti idealiam, – svarbus žingsnis į emocinę laisvę. Kas yra perfekcionizmas? Perfekcionizmas – tai nuolatinis poreikis viską