Šioje kategorijoje dėmesys skiriamas vidinei pusiausvyrai, streso valdymui ir emocinei gerovei. Straipsniai aptaria įvairias meditacijos, mindfulness praktikas, emocinio intelekto ugdymą ir savęs pažinimo metodus. Tai padės skaitytojams geriau suprasti savo emocijas, efektyviai jas valdyti ir išlaikyti psichologinę pusiausvyrą kasdienėje rutinoje.
Pastaraisiais metais pozityvaus mąstymo idėja tapo ypač populiari. Socialiniuose tinkluose, knygose ir seminaruose vis dažniau girdime, kad „viskas priklauso nuo mūsų požiūrio“. Tačiau ar iš tiesų optimistinis požiūris gali pakeisti mūsų gyvenimą, ar tai tik graži teorija? Moksliniai tyrimai rodo, kad pozityvus mąstymas turi realią įtaką emocinei ir net fizinei sveikatai – jis mažina streso
Emocinė krizė – tai ne tik liūdesys ar bloga nuotaika. Tai būsena, kai žmogus praranda vidinę pusiausvyrą, jaučiasi sutrikęs, pasimetęs ar net bejėgis. Tai gali kilti dėl netekties, skyrybų, darbo praradimo, ligos, traumuojančio įvykio ar užsitęsusio streso. Jei pastebite, kad artimas žmogus keičiasi, atsiriboja ar atrodo lyg „ne savas“, labai svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti
Ar kada nors susimąstei, kodėl vieni žmonės drąsiai siekia savo tikslų, o kiti nuolat abejoja savimi net turėdami puikius gebėjimus? Kodėl vieni išdrįsta pasakyti „ne“, o kiti tyliai kenčia dėl baimės būti atstumti? Atsakymas dažnai slypi savivertėje – tylioje, bet galingoje mūsų vidinės tapatybės ašyje, kuri nulemia sprendimus, santykius, tikslus ir net tai, kaip rūpinamės
Pyktis – viena iš labiausiai nesuprastų emocijų. Dažnai jį laikome blogu, destruktyviu ar net gėdingu. Dauguma mūsų išmokome pyktį slopinti, ignoruoti arba išreikšti netinkamai – šaukdami, kaltindami kitus ar net žalodami save. Tačiau tiesa yra tokia: pyktis nėra blogas. Jis – natūrali, gyvybiškai svarbi emocija, turinti svarbią funkciją. Tik svarbu mokėti jį atpažinti, priimti ir
Atjauta – tai ne tik gražus žodis. Tai įgūdis, kuris tiesiogiai veikia mūsų santykius, psichologinę gerovę ir net fizinę sveikatą. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie ugdo atjautą sau ir kitiems, patiria mažiau streso, rečiau kenčia nuo depresijos ir yra labiau patenkinti gyvenimu. Tačiau dažnai būti maloniam kitam mums lengviau nei sau pačiam. Šiame straipsnyje
Emocinis raštingumas – tai gebėjimas atpažinti, įvardinti ir išreikšti savo jausmus. Vaikystėje išmoktos šios savybės tampa pamatu geriems santykiams, psichologiniam atsparumui ir gebėjimui spręsti konfliktus be agresijos ar užsisklendimo. Tačiau vaikai neatsineša šių įgūdžių gimdami. Jie mokosi stebėdami, eksperimentuodami ir – svarbiausia – per žaidimą bei kasdienį ryšį su suaugusiais. Tėvai, globėjai ir pedagogai gali
Kasdienybėje neišvengiamai susiduriame su iššūkiais, stresu, netikėtumais. Vieni žmonės greitai išsibalansuoja, kiti – tarsi nendrė vėjyje – pasvyra, bet nepalūžta. Jų paslaptis? Emocinis lankstumas. Tai ne kieta gynyba nuo jausmų, o gebėjimas juos išjausti, suprasti, ir vis tiek judėti pirmyn. 🧠 Kas yra emocinis lankstumas? Emocinis lankstumas – tai gebėjimas susidurti su sudėtingais jausmais, neleidžiant
Mūsų emocinė savijauta glaudžiai susijusi su aplinka – o ypač su žmonėmis, kuriuos įsileidžiame į savo gyvenimą. Santykiai gali įkvėpti, auginti ir suteikti ramybės. Tačiau jie gali ir varginti, išsekinti, iškreipti savivertę. Toksiniai santykiai – tai ne tik „blogi“ santykiai. Jie dažnai prasideda švelniai, bet ilgainiui išbalansuoja mūsų emocinę sveikatą ir trukdo būti savimi. Šiame
Gyvenimas kupinas iššūkių, netikėtumų ir nuolatinio tempo, kuris neretai kelia įtampą, išsekimą ar net vidinį nerimą. Tačiau yra vienas paprastas, kasdien prieinamas įprotis, kuris gali pastebimai sustiprinti emocinį atsparumą – tai dėkingumas. Skamba paprastai? Ir yra! Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad sąmoningas dėkingumo praktikavimas gali reikšmingai pagerinti nuotaiką, sumažinti streso lygį, stiprinti santykius ir net
Vis dažniau girdime žodžius „perdegimas“, „nuovargis“, „vidinis išsekimas“ – ir ne veltui. Gyvenant greitu tempu, derinant darbą, šeimą, socialinį gyvenimą ir informacijos srautą, dažnas žmogus nepastebi, kaip vidinis resursų rezervuaras išsenka. Emocinis perdegimas – tai ne silpnumo ženklas, o svarbus signalas, kad laikas sustoti ir pasirūpinti savimi. 🧠 Kas yra emocinis perdegimas? Emocinis perdegimas (angl.