Kodėl nuolat pučia pilvą: galimos priežastys ir ką daryti

Jei pilvą pučia nuolat, dažniausiai priežastis yra vidurių užkietėjimas, dirgliosios žarnos sindromas, maisto netoleravimas (pavyzdžiui, laktozės ar fruktozės), padidėjęs žarnyno jautrumas ar įpročiai, dėl kurių nuryjama daug oro. Rečiau tai būna celiakija, plonosios žarnos bakterijų peraugimas, lėtas skrandžio išsituštinimas, vaistų poveikis ar kitos ligos. Kai pūtimas kartojasi kelias savaites ir nepraeina pakeitus mitybą, reikia ne spėlioti, o pasitikrinti pas šeimos gydytoją.

Kada pūtimas laikomas nuolatiniu

Pavienis pūtimas po sočių pietų ar šventinės vakarienės yra įprastas. Apie nuolatinį pūtimą kalbama tada, kai jis:

• jaučiamas daugumą savaitės dienų;
• kartojasi kelias savaites ar mėnesius;
• neaiškiai susijęs su konkrečiu maistu ar ciklo dienomis;
• nepraeina pakeitus mitybą ir įpročius.

JK sveikatos tarnyba (NHS) pataria kreiptis į šeimos gydytoją, jei pilvą pučia reguliariai arba pūtimas nepraeina pakeitus mitybą. Klivlando klinikos specialistai siūlo pasitikrinti, jei pūtimas trunka ilgiau nei savaitę ar vis stiprėja. Taip pat verta žinoti, kad NIDDK duomenimis tik maždaug pusei žmonių, kuriuos vargina pūtimas, pilvas ir matomai padidėja. Taigi pūtimo jausmas gali būti stiprus net tada, kai iš išorės nieko nesimato.

Dažniausios nuolatinio pilvo pūtimo priežastys

Vidurių užkietėjimas

Tai viena dažniausių nuolatinio pūtimo priežasčių. Kai išmatos ilgiau užsilaiko žarnyne, dujoms sunkiau pasišalinti, todėl pilvas atrodo pilnas ir įsitempęs. Dažnai užkietėjimas nėra ryškus: žmogus tuštinasi kasdien, bet nepilnai ar sunkiai. Kaip tai spręsti, rasite straipsnyje vidurių užkietėjimas: ką daryti.

Dirgliosios žarnos sindromas

Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) yra dažnas funkcinis žarnyno sutrikimas, kai pilvo skausmas ar diskomfortas siejasi su tuštinimosi pokyčiais: viduriavimu, vidurių užkietėjimu ar jų kaita. Pūtimas yra vienas būdingiausių jo simptomų. Sergant DŽS žarnynas dažnai būna jautresnis, todėl net įprastas dujų kiekis sukelia diskomfortą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje dirgliosios žarnos sindromas.

Padidėjęs žarnyno jautrumas

Kai kurie žmonės pūtimą jaučia net tada, kai dujų žarnyne yra normalus kiekis. Klivlando klinikos specialistai tai sieja su padidėjusiu vidaus organų jautrumu ir sutrikusiu žarnyno ir smegenų signalų perdavimu. Tokiu atveju pūtimas dažnai sustiprėja dėl streso, nerimo, prasto miego.

Maisto netoleravimas

Laktozės netoleravimas. NHS duomenimis, simptomai prasideda per kelias minutes ar kelias valandas po pieno produktų: pilvo skausmas, pūtimas, dujos, gurgimas, viduriavimas ar užkietėjimas, pykinimas. Laktozės yra ne tik piene, bet ir kai kuriuose perdirbtuose produktuose: kepiniuose, padažuose, salotų užpiluose, baltyminiuose kokteiliuose.

Fruktozės netoleravimas. NIDDK jį mini tarp dujų ir pūtimo priežasčių. Fruktozė yra vaisių cukrus, todėl tokiu atveju simptomus dažniau sukelia tam tikri vaisiai ir saldinti gėrimai.

Kiti sunkiau virškinami angliavandeniai. Dalis angliavandenių, esančių ankštiniuose, svogūnuose, česnakuose, kviečiuose ir kai kuriuose vaisiuose, lengvai rūgsta žarnyne. Jie dažnai vadinami FODMAP. Konkrečių produktų sąrašą rasite straipsnyje produktai, nuo kurių pučia pilvą.

Celiakija

Celiakija yra imuninė liga, kai glitimas (kviečių, miežių, rugių baltymas) pažeidžia plonosios žarnos gleivinę. NHS tarp jos simptomų nurodo viduriavimą, pilvo skausmą, pūtimą ir dujas, nevirškinimą ar vidurių užkietėjimą, nuovargį dėl prastai įsisavinamų maisto medžiagų ir nenorimą svorio kritimą. Svarbu: NHS nurodo, kad tyrimų metu reikia toliau valgyti glitimo, nes jo atsisakius kraujo tyrimo rezultatai gali būti netikslūs. Dietos be glitimo nepradėkite, kol diagnozė nepatvirtinta.

Plonosios žarnos bakterijų peraugimas (SIBO)

Taip vadinama būklė, kai į plonąją žarną išplinta bakterijos, kurios paprastai gyvena storojoje žarnoje. Jos ten pradeda rauginti maistą anksčiau nei turėtų, todėl susidaro daugiau dujų. Klivlando klinikos specialistai SIBO mini tarp dažnų pūtimo po valgio priežasčių, o NIDDK – tarp būklių, didinančių dujų kiekį. Jai įvertinti gali būti atliekamas vandenilio kvėpavimo testas. SIBO gydymą skiria tik gydytojas, todėl savarankiškai „gydyti“ jo dietomis ar papildais neverta.

Lėtas skrandžio išsituštinimas ir kitos būklės

NIDDK tarp pūtimo ir dujų priežasčių mini ir gastroezofaginio refliukso ligą, gastroparezę (lėtą skrandžio išsituštinimą), žarnyno pseudoobstrukciją ir žarnyno užsikimšimą. Kartais prie virškinimo sutrikimų prisideda ir kitos būklės, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai. Jei kartu jaučiate nuolatinį nuovargį, keičiasi svoris ar nuotaika, gydytojas gali patikrinti ir skydliaukės hormonus. Daugiau apie tai rasite straipsnyje skydliaukės sutrikimų simptomai.

Vaistai

Klivlando klinikos specialistai pažymi, kad dujos, vidurių užkietėjimas ir pūtimas yra daugelio vaistų šalutinis poveikis. Jei pūtimas prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą ar papildą, pasakykite gydytojui, bet nenutraukite gydymo savavališkai.

Hormonai

Moterims pūtimą dažnai stiprina ciklo hormonai: estrogenai skatina skysčių susilaikymą, o estrogenai ir progesteronas keičia žarnyno judrumą. Todėl pūtimas dažnesnis prieš mėnesines, nėštumo metu ir perimenopauzėje. Apie tai išsamiau straipsnyje kodėl pučia pilvą prieš mėnesines.

Ką gali rodyti kartu pasireiškiantys simptomai

Pūtimas retai būna vienintelis simptomas. Tai, kas jį lydi, padeda gydytojui susiaurinti paieškas:

• Pūtimas ir retas, sunkus tuštinimasis dažniausiai rodo vidurių užkietėjimą.
• Pūtimas, pilvo skausmas, kuris palengvėja pasituštinus, ir besikeičiantis tuštinimasis būdingas dirgliosios žarnos sindromui.
• Pūtimas, dujos ir viduriavimas po pieno produktų gali rodyti laktozės netoleravimą.
• Pūtimas su viduriavimu, svorio kritimu ar nuolatiniu nuovargiu yra priežastis pasitikrinti dėl celiakijos ar maisto medžiagų įsisavinimo sutrikimų.
• Pūtimas su greitu sotumu, pykinimu po valgio gali būti susijęs su lėtu skrandžio išsituštinimu ar funkcine dispepsija.
• Pūtimas, kuris sustiprėja prieš mėnesines, dažniausiai susijęs su hormonais.

Tai tik orientyrai, o ne diagnozė. Ne vienai priežasčiai būdingi tie patys simptomai, todėl galutinai įvertinti gali tik gydytojas.

Retesnė, bet svarbi priežastis: kiaušidžių vėžys

Nuolatinio pūtimo nereikėtų nurašyti vien mitybai, ypač vyresnėms moterims. NHS nurodo, kad nepraeinantis pūtimas retais atvejais gali būti kiaušidžių vėžio požymis. Kreiptis į gydytoją verta, jei dažnai, maždaug 12 ar daugiau kartų per mėnesį, jaučiate:

• pilvo pūtimą ar padidėjimą;
• pilvo ar dubens srities skausmą ar jautrumą;
• greitą sotumą ar apetito stoką;
• dažną ar skubų norą šlapintis.

NHS pabrėžia, kad šie simptomai labai dažni ir dažniausiai juos sukelia kitos priežastys. Tačiau pasitikrinti svarbu, nes laiku nustatytas vėžys gydomas sėkmingiau.

Ką galite padaryti patys

Kol laukiate gydytojo konsultacijos ar jei simptomai lengvi, išbandykite šiuos žingsnius:

1. Veskite mitybos ir simptomų dienoraštį 2–3 savaites. NIDDK nurodo, kad gydytojas dažnai prašo tokio dienoraščio, nes jis padeda pamatyti, ar pūtimą sukelia konkretūs produktai, ar žarnynas jautresnis net įprastam dujų kiekiui. Žymėkite maistą, gėrimus, tuštinimąsi, stresą, miegą, moterims ir ciklo dieną.
2. Įvertinkite tuštinimąsi. Jei tuštinatės rečiau, sunkiai ar nepilnai, pirmiausia spręskite vidurių užkietėjimą: vanduo, judėjimas, palaipsniui didinamos tirpiosios skaidulos.
3. Sumažinkite nuryjamo oro kiekį. Valgykite lėtai, nekramtykite gumos, negerkite per šiaudelį, ribokite gazuotus gėrimus.
4. Valgykite mažesnėmis porcijomis. NHS taip pat pataria nevalgyti gausiai vėlai vakare.
5. Ribokite alkoholį, kofeiną ir labai perdirbtą, riebų, aštrų maistą.
6. Judėkite kasdien. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda dujoms judėti žarnynu.
7. Nesiimkite griežtų dietų patys. Mažai FODMAP turinčią dietą geriausia taikyti prižiūrint gydytojui ar dietologui, nes ilgai be reikalo ribojant produktus gali pritrūkti maisto medžiagų.

Praktinis patarimas: į konsultaciją nueikite su dienoraščiu ir vartojamų vaistų bei papildų sąrašu. NIDDK nurodo, kad gydytojas klaus būtent apie simptomus, mitybos įpročius, vaistus ir papildus, buvusias ligas.

Kokie tyrimai gali būti atliekami

Tyrimų apimtis priklauso nuo simptomų, amžiaus ir apžiūros. NIDDK duomenimis, gydytojas pirmiausia surenka anamnezę, apžiūri ir apčiuopia pilvą, prireikus gali paskirti:

• kraujo tyrimus (pavyzdžiui, bendrą kraujo tyrimą, celiakijos antikūnus, skydliaukės hormonus);
• išmatų tyrimus;
• rentgenologinį ar ultragarsinį tyrimą;
• kvėpavimo testą laktozės ar fruktozės netoleravimui, bakterijų peraugimui įvertinti;
• moterims ginekologinę apžiūrą ir dubens organų echoskopiją;
• prireikus endoskopinius tyrimus.

Gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties, todėl universalaus vaisto nuo nuolatinio pūtimo nėra.

Kada kreiptis į gydytoją

Užsiregistruokite pas šeimos gydytoją, jei:

• pilvą pučia reguliariai arba ilgiau nei savaitę;
• pūtimas nepraeina pakeitus mitybą;
• pūtimas ir pilvo diskomfortas trunka 3 savaites;
• 3 savaites pasikeitęs tuštinimasis: skystesnės išmatos, dažnesnis tuštinimasis ar užkietėjimas;
• mažėja svoris, nors to nesiekiate;
• išmatose matote kraujo;
• dažnai jaučiate greitą sotumą, pilvo ar dubens skausmą, dažną norą šlapintis;
• kraujuojate tarp mėnesinių ar po menopauzės.

Kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, jei pūtimą lydi vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas kartu su pilvo skausmu, karščiavimas, pilve apčiuopiamas gumbas, negalite pasituštinti, išleisti dujų ar pasišlapinti.

Nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą (112), jei pilvas išsipūtęs ir staiga prasidėjo stiprus pilvo skausmas, vemiate krauju ar vėmalai panašūs į kavos tirščius, labai sunkiai kvėpuojate.