Sutrikę hormonai moterims: požymiai, priežastys ir tyrimai

Sutrikę hormonai moterims dažniausiai pasireiškia nereguliariu ar labai gausiu menstruaciniu ciklu, spuogais, padidėjusiu plaukuotumu arba plaukų slinkimu, nepaaiškinamais svorio pokyčiais, nuovargiu, nuotaikų svyravimais ir sunkumais pastoti. Hormonų disbalansas nėra viena liga: už jo dažniausiai slypi konkreti būklė, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės sutrikimai ar perimenopauzė. Todėl svarbiausia ne „balansuoti hormonus“ papildais, o kartu su gydytoju rasti priežastį.

Ką reiškia hormonų disbalansas

Hormonai – tai organizmo cheminiai pasiuntiniai, kuriuos gamina liaukos: kiaušidės, skydliaukė, antinksčiai, hipofizė, kasa. Cleveland Clinic nurodo, kad žmogaus organizme nustatyta daugiau nei 50 hormonų. Hormonų disbalansu vadinama būklė, kai kurio nors hormono yra per daug arba per mažai.

Hormonai veikia kaip tinklas: vienos liaukos veiklos pokytis dažnai atsiliepia ir kitoms. Pavyzdžiui, sutrikusi skydliaukės veikla gali pakeisti mėnesinių ciklą, o insulino rezistencija – kiaušidžių veiklą. Todėl gydytojas paprastai vertina ne vieną hormoną, o visą vaizdą: simptomus, ciklą, svorį ir kelių tyrimų rezultatus kartu.

Svarbu žinoti, kad hormonų kiekis natūraliai kinta: per parą, per menstruacinį ciklą, nėštumo metu, po gimdymo ir artėjant menopauzei. Tokie svyravimai yra normalūs. Apie disbalansą kalbama tada, kai pokyčiai yra nuolatiniai ir sukelia simptomų.

Hormonai skirtingais moters gyvenimo etapais

Hormonų pokyčiai lydi moterį visą gyvenimą, todėl tą patį simptomą skirtingu amžiumi gali lemti skirtingos priežastys:

• Paauglystė. Pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių ciklas dažnai būna nereguliarus – tai įprasta. Tačiau ryškus plaukuotumas, spuogai ir labai retos mėnesinės gali būti PKS požymiai, nes, NHS duomenimis, jo simptomai dažniausiai prasideda brendimo metu.
• Vaisingas amžius. Dažniausios priežastys – PKS, skydliaukės sutrikimai, stresas, staigūs svorio pokyčiai, nėštumas ir žindymas.
• Po gimdymo. Hormonų kiekis smarkiai kinta, o Cleveland Clinic duomenimis, maždaug 5 proc. moterų per metus po gimdymo išsivysto pogimdyminis skydliaukės uždegimas.
• Po 40-ies. Prasideda perimenopauzė: ciklas gali trumpėti ar ilgėti, atsiranda karščio bangų, prastėja miegas.
• Po menopauzės. Estrogenų lieka mažai, todėl daugiau dėmesio reikia skirti kaulams, širdžiai ir intymiai sveikatai.

Dažniausi sutrikusių hormonų požymiai

Cleveland Clinic išskiria šiuos su lytiniais hormonais susijusius moterų simptomus:

• nereguliarios mėnesinės arba ilgos pertraukos tarp jų;
• gausios mėnesinės;
• spuogai ant veido, krūtinės ar viršutinės nugaros dalies;
• padidėjęs plaukuotumas veide ar kūne (hirsutizmas);
• plaukų slinkimas ar retėjimas;
• karščio bangos;
• sumažėjęs lytinis potraukis;
• makšties sausumas;
• sunkumai pastoti.

Kiti dažni, bet mažiau specifiniai požymiai – nuovargis, svorio didėjimas ar mažėjimas, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai. Cleveland Clinic pabrėžia, kad daugelį šių simptomų gali sukelti ir kitos priežastys, todėl vien pagal juos diagnozės nustatyti negalima.

Dažniausios priežastys

Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS)

PSO duomenimis, šiuo sindromu serga maždaug 10–13 proc. moterų pasaulyje, o net iki 70 proc. jų diagnozė nenustatyta. Naujesniuose šaltiniuose, pavyzdžiui, NHS, jis jau vadinamas nauju angliškuoju pavadinimu: polyendocrine metabolic ovarian syndrome (PMOS).

Dažniausi požymiai:

• nereguliarios, retos ar visai išnykusios mėnesinės;
• padidėjęs plaukuotumas, spuogai, riebi oda;
• plaukų retėjimas galvos viršuje;
• svorio didėjimas;
• sunkumai pastoti;
• patamsėjusios, sustorėjusios odos sritys.

PSO nurodo, kad diagnozei reikia bent dviejų iš trijų požymių (atmetus kitas priežastis): androgenų pertekliaus požymių ar padidėjusio testosterono, nereguliarių mėnesinių ir policistinių kiaušidžių echoskopijoje. Sindromas susijęs su insulino rezistencija, 2 tipo diabeto, padidėjusio kraujospūdžio ir širdies ligų rizika. Kaip mityba gali padėti, rašome straipsnyje insulino rezistencija: mityba.

Skydliaukės sutrikimai

Tiek sumažėjusi (hipotirozė), tiek padidėjusi (hipertirozė) skydliaukės veikla gali sutrikdyti ciklą, keisti svorį, nuotaiką ir energiją. NHS nurodo, kad dažniausia hipotirozės priežastis – Hašimoto liga, kuri dažniausiai pasireiškia moterims ir paprastai prasideda 30–50 metų amžiaus. Išsamiau – straipsnyje apie skydliaukės sutrikimų simptomus.

Perimenopauzė ir menopauzė

Po 40-ies kiaušidžių veikla palaipsniui silpnėja, o estrogenų ir progesterono kiekis svyruoja vis labiau. PSO duomenimis, dauguma moterų menopauzę pasiekia 45–55 metų amžiaus. Šis laikotarpis nėra liga, tačiau jo simptomai – nereguliarus ciklas, karščio bangos, miego ir nuotaikos sutrikimai – dažnai suvokiami kaip „sutrikę hormonai“. Daugiau – straipsnyje apie menopauzės simptomus.

Ciklinis jautrumas hormonams

Priešmenstruacinis sindromas nėra hormonų trūkumas ar perteklius: hormonų kiekis dažniausiai būna normalus, tačiau kai kurios moterys jautriau reaguoja į jų kaitą ciklo metu. Apie tai rašome straipsnyje apie PMS simptomus.

Kitos priežastys

Cleveland Clinic mini ir rečiau pasitaikančias būkles:

• padidėjęs prolaktino kiekis, pavyzdžiui, dėl gerybinio hipofizės darinio – gali sutrikdyti ciklą;
• Kušingo sindromas – kortizolio perteklius, dėl kurio greitai didėja svoris veido, pilvo ir viršutinės nugaros srityje;
• cukrinis diabetas;
• ilgalaikis stresas, kai kurie vaistai ir steroidų vartojimas – gali laikinai pakeisti hormonų kiekį.

Taip pat ciklą gali sutrikdyti staigūs svorio pokyčiai, labai intensyvus sportas, per mažas energijos kiekis maiste, nėštumas ir žindymas.

Kokie tyrimai atliekami

Gydytojas pirmiausia išsamiai paklaus apie simptomus, ciklą, nėštumus, vaistus ir šeimos ligas, apžiūrės. Tyrimai parenkami pagal tai, ką gydytojas įtaria. Dažniausiai tai:

1. Nėštumo testas – jei mėnesinės vėluoja ar išnyko.
2. Skydliaukės tyrimai – TTH, laisvasis T4.
3. Lytinių hormonų tyrimai – pavyzdžiui, testosteronas, FSH, LH, estradiolis, prolaktinas.
4. Gliukozės ir insulino rezistencijos tyrimai – gliukozė nevalgius, glikuotas hemoglobinas, kartais gliukozės tolerancijos mėginys.
5. Kiaušidžių echoskopija – įtariant PKS (NHS nurodo, kad ji šiam tikslui atliekama tik vyresnėms nei 18 metų).

Kai kurių hormonų kiekis kinta per parą ir ciklo metu, todėl gydytojas nurodys, kurią ciklo dieną ir kokiu paros metu tyrimą atlikti.

Rezultatus visada vertinkite kartu su gydytoju. Skirtingos laboratorijos taiko skirtingas normų ribas, o vienas šiek tiek nuo normos nukrypęs rodiklis dar nereiškia ligos – svarbu, kaip jis dera su simptomais, apžiūra ir kitais tyrimais. Kartais tyrimą tenka pakartoti po kelių savaičių ar kito ciklo metu. Venkite patys užsisakyti didelių „hormonų paketų“ be aiškaus tikslo: jie dažnai kelia daugiau nerimo nei atsakymų.

Prieš vizitą bent 2–3 mėnesius žymėkite mėnesinių pradžią ir trukmę, simptomus ir svorį. Su tokiu kalendoriumi gydytojui daug lengviau nuspręsti, kokių tyrimų iš tiesų reikia.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją

Hormoninių sutrikimų diagnostika dažnai užtrunka, todėl gerai pasiruošus vizitui sutaupoma laiko:

1. Mėnesinių kalendorius – pradžios datos, trukmė, gausumas, skausmas, tepimas tarp mėnesinių.
2. Simptomų sąrašas – kada kiekvienas prasidėjo ir ar jis susijęs su ciklo diena.
3. Svorio pokyčiai per pastaruosius metus.
4. Vartojami vaistai, kontracepcija ir papildai.
5. Šeimos ligos – skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, PKS, ankstyva menopauzė.
6. Planai dėl nėštumo – nuo jų dažnai priklauso gydymo pasirinkimas.
7. Ankstesnių tyrimų rezultatai, jei juos turite.

Ką galite padaryti patys

Cleveland Clinic ir PSO rekomendacijos sutampa: gyvenimo būdas nepakeičia gydymo, tačiau padeda daugeliui hormoninių būklių.

• Valgykite subalansuotai – daugiau daržovių, ankštinių, viso grūdo produktų, mažiau saldžių gėrimų ir perdirbto maisto.
• Judėkite reguliariai – PSO pabrėžia, kad esant PKS fizinis aktyvumas naudingas net ir nemažinant svorio.
• Palaikykite sveiką svorį – jei jo yra perteklius, net nedidelis sumažinimas gali pagerinti savijautą.
• Pasirūpinkite miegu ir streso valdymu. Apie tai, kaip ilgalaikis stresas gali atsiliepti kūnui, rašome straipsnyje apie kortizolio pilvą.
• Nerūkykite.
• Gerai kontroliuokite lėtines ligas, jei jų turite.

Būkite atsargi su „hormonus balansuojančiais“ papildais, arbatomis ir programomis. Cleveland Clinic nurodo, kad papildų nauda hormonų sutrikimams moksliškai menkai pagrįsta, o kai kurie jų gali sąveikauti su vaistais.

Kaip gydomi hormonų sutrikimai

Gydymas visiškai priklauso nuo priežasties. Kai hormono trūksta, jis gali būti papildomas; kai jo per daug – skiriami jo gamybą ar poveikį mažinantys vaistai, rečiau taikomas chirurginis gydymas. Esant PKS gydymas parenkamas pagal tai, kas labiausiai vargina: nereguliarus ciklas, oda ir plaukai ar noras pastoti. Gydymą skiria ir prižiūri gydytojas ginekologas ar endokrinologas.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą, jei:

• mėnesinių nėra 3 mėnesius ar ilgiau ir nesate nėščia;
• ciklas nuolat trumpesnis nei 21 diena ar ilgesnis nei 35 dienos;
• mėnesinės labai gausios ar labai skausmingos;
• greitai daugėja plaukų veide, krūtinėje ar pilve, ryškėja spuogai;
• slenka plaukai, o priežasties nežinote;
• per metus nepavyksta pastoti; NHS pataria, kad 36 metų ir vyresnės moterys kreiptųsi anksčiau;
• greitai ir be aiškios priežasties keičiasi svoris;
• jaučiate nuolatinį nuovargį, nuotaikos ar miego sutrikimus, kurie nepraeina.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei kartu su hormoninių sutrikimų požymiais atsirado stiprus galvos skausmas su regėjimo sutrikimais, alpimas ar labai stiprus pilvo skausmas.

Daugiau apie moterų hormonų sveikatą skaitykite skiltyje Moters sveikata.