Menopauzės simptomai: kaip atpažinti ir ką daryti

Dažniausi menopauzės simptomai – nereguliarios mėnesinės, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, prastesnis miegas, nuotaikų svyravimai ir makšties sausumas. Dauguma moterų menopauzę pasiekia 45–55 metų amžiaus, o simptomai dažnai prasideda keleriais metais anksčiau ir paprastai tęsiasi 7–9 metus. Gera žinia: daugelį jų galima gerokai palengvinti gyvenimo būdo pokyčiais ir gydymu, kurį parenka gydytojas.

Kas yra menopauzė ir perimenopauzė

Menopauzė (dažnai vadinama klimaksu) – tai natūralus vaisingo laikotarpio pabaigos etapas, kai kiaušidės palaipsniui nustoja gaminti estrogenus ir mėnesinės visiškai sustoja. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, natūrali menopauzė įvyksta tada, kai 12 mėnesių iš eilės nebuvo mėnesinių ir tam nėra kitos akivaizdžios priežasties.

Svarbu atskirti tris etapus:

• Perimenopauzė – pereinamasis laikotarpis, prasidedantis su pirmaisiais pokyčiais (dažniausiai pakitęs ciklas) ir besitęsiantis iki metų po paskutinių mėnesinių. Būtent tada hormonai labiausiai svyruoja ir simptomai jaučiami ryškiausiai.
• Menopauzė – vienas momentas, kai sukanka 12 mėnesių be mėnesinių.
• Postmenopauzė – visas laikotarpis po menopauzės. Dauguma simptomų laikui bėgant silpnėja, bet kai kurie gali išlikti.

Kada tai prasidės, iš anksto pasakyti neįmanoma. PSO ir NHS duomenimis, dažniausiai menopauzė įvyksta 45–55 metų amžiaus, tačiau kai kurioms moterims – anksčiau. Cleveland Clinic nurodo, kad JAV vidutinis menopauzės amžius – apie 52 metai, o perimenopauzė gali prasidėti likus 8–10 metų iki jos, dažniausiai įpusėjus penktajam dešimtmečiui.

Ankstyva ir priešlaikinė menopauzė

Menopauzė iki 45 metų vadinama ankstyva, o iki 40 metų – priešlaikine. Ji gali įvykti savaime, po kiaušidžių pašalinimo operacijos ar tam tikro onkologinio gydymo. Ankstyva menopauzė svarbi ne tik dėl simptomų: kuo anksčiau sumažėja estrogenų, tuo ilgiau organizmas gyvena be jų apsauginio poveikio kaulams ir širdžiai. Todėl jei mėnesinės sustojo anksčiau nei sulaukus 45 metų, būtinai pasitarkite su gydytoju – net jei savijauta gera.

Pirmieji menopauzės požymiai

Dažniausiai pirmasis signalas – pasikeitęs mėnesinių ciklas. Jis gali tapti:

• trumpesnis arba ilgesnis nei įprastai;
• nereguliarus, su praleistais mėnesiais;
• gausesnis arba, priešingai, vos pastebimas.

Kartu su ciklo pokyčiais neretai atsiranda pirmosios karščio bangos, prastesnis miegas, irzlumas ir sustiprėjęs priešmenstruacinis sindromas – krūtų jautrumas, pilvo pūtimas, nuotaikų kaita. Jei pastebite kelis iš šių požymių būdama 40–50 metų, tikėtina, kad tai perimenopauzė, tačiau tą patį gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai (apie juos plačiau – straipsnyje apie skydliaukės sutrikimų simptomus).

Dažniausi menopauzės simptomai

NHS išskiria platų simptomų spektrą. Ne kiekviena moteris patirs visus – vienos jaučia vos kelis lengvus pokyčius, kitoms simptomai keletą metų trukdo kasdieniam gyvenimui.

Kūno simptomai

• Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas – staigus karščio pojūtis veide, kaklo ir krūtinės srityje, kartais su širdies plakimu, nerimu ar galvos svaigimu. Daugiau apie tai, kaip jas valdyti, rasite straipsnyje apie karščio bangas.
• Miego sutrikimai – sunku užmigti, dažnai prabundama, ypač dėl naktinio prakaitavimo.
• Svorio pokyčiai – svoris dažniau kaupiasi pilvo ir viršutinėje kūno dalyje.
• Sąnarių ir raumenų skausmai.
• Dažnesni ir stipresni galvos skausmai bei migrena.
• Sausa, niežtinti oda, plonėjantys ar slenkantys plaukai.
• Jautrūs dantys, skaudančios dantenos ir kiti burnos pokyčiai.
• Širdies plakimo pojūtis – širdis plaka greičiau, lėčiau ar tiesiog jaučiama stipriau.

Intymios sveikatos ir šlapinimosi pokyčiai

Mažėjant estrogenų, plonėja makšties gleivinė. Tai gali sukelti sausumą, deginimą, niežulį ir skausmą lytinių santykių metu. NHS taip pat nurodo, kad gali dažniau pasireikšti šlapimo takų infekcijos arba į jas panašūs simptomai: deginimas šlapinantis, dažnas noras šlapintis, taip pat naktį. Kai kurioms moterims atsiranda šlapimo nelaikymas. Šie simptomai dažnai būna tie, apie kuriuos moterys nedrįsta kalbėti, nors jiems palengvinti yra veiksmingų priemonių.

Emociniai ir pažintiniai simptomai

• nuotaikų svyravimai, irzlumas, prislėgta nuotaika ar depresija;
• nerimas ir padidėjęs jautrumas stresui;
• prastesnė atmintis, sunkiau sutelkti dėmesį, vadinamasis „smegenų rūkas“;
• sumažėjęs lytinis potraukis.

Šie pokyčiai yra realūs ir susiję su hormonų svyravimais, o ne su „charakteriu“. Jei prislėgta nuotaika užsitęsia, tai rimta priežastis kalbėtis su gydytoju.

Kiek trunka menopauzės simptomai

NHS duomenimis, simptomai dažniausiai trunka 7–9 metus, o kartais ir ilgiau. Cleveland Clinic nurodo, kad jie gali prasidėti likus net iki 10 metų iki paskutinių mėnesinių. Laikui bėgant simptomai keičiasi: pavyzdžiui, ryškios karščio bangos gali nurimti, o makšties sausumas ar sąnarių skausmai – išlikti ir po menopauzės.

Kadangi laikotarpis ilgas, verta vesti paprastą simptomų dienoraštį. Užsirašykite ciklo datas, karščio bangų dažnį, miego kokybę ir nuotaiką. Po kelių savaičių pamatysite, kas simptomus sustiprina (kava, alkoholis, stresas, prastas miegas), o vizito pas gydytoją metu turėsite konkrečius duomenis.

Kaip palengvinti menopauzės simptomus kasdien

NHS rekomenduoja kelis paprastus, bet veiksmingus žingsnius.

Pradėkite nuo vieno pokyčio savaitei: pavyzdžiui, šią savaitę vėsinkite miegamąjį ir atsisakykite vakarinės kavos, kitą – įtraukite tris pasivaikščiojimus ar jėgos treniruotes.

Gyvenimo būdo kontrolinis sąrašas

1. Laikykitės reguliaraus miego režimo – eikite miegoti ir kelkitės panašiu metu. Daugiau patarimų rasite straipsnyje nemiga: ką daryti.
2. Valgykite subalansuotai, į racioną kasdien įtraukite kalcio turinčių produktų – pieno, jogurto, lapinių kopūstų.
3. Judėkite reguliariai, ypač rinkitės pratimus su kūno svoriu ir jėgos treniruotes – jie stiprina kaulus.
4. Mažinkite karščio bangų sukėlėjus: aštrų maistą, kofeiną, karštus gėrimus, alkoholį ir rūkymą.
5. Rinkitės lengvus, sluoksniuotus drabužius, miegamąjį palaikykite vėsų.
6. Raskite atsipalaidavimo būdą – jogą, tai chi ar meditaciją.
7. Kalbėkitės su kitomis moterimis, išgyvenančiomis tą patį etapą.
8. Nerūkykite – rūkymas gali sustiprinti simptomus.

Prieš pradėdama vartoti vaistažoles ar papildus, pasitarkite su gydytoju – kai kurie jų gali sąveikauti su vaistais.

Psichologinė pagalba

NHS nurodo, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti esant prislėgtai nuotaikai, nerimui, miego sutrikimams ir net karščio bangoms. Tai pokalbių terapija, padedanti keisti mąstymo ir elgesio įpročius, kurie palaiko simptomus.

Intymios sveikatos priežiūra

Makšties sausumui be recepto įsigyjamos makšties drėkinamosios priemonės ir lubrikantai. Jei naudojami prezervatyvai, rinkitės vandens pagrindo lubrikantus, nes aliejiniai gali juos pažeisti. Stipresniems simptomams gydytojas gali skirti vietinio poveikio hormoninių priemonių.

Kaip gydytojas gali padėti

Gydytojas įvertins jūsų simptomus, mėnesinių istoriją ir sveikatos būklę. Dažniausiai menopauzei nustatyti tyrimų nereikia – užtenka pokalbio. Hormonų tyrimai perimenopauzės metu gali būti klaidinantys, todėl jie skiriami tik tam tikrais atvejais.

Gydymo galimybės priklauso nuo jūsų sveikatos ir simptomų stiprumo. Tai gali būti pakaitinė hormonų terapija (PHT), nehormoniniai vaistai, vietinio poveikio priemonės ar psichoterapija. PHT tinkamumą, naudą ir riziką reikia aptarti individualiai su gydytoju – sprendimas priklauso nuo amžiaus, ligų istorijos ir kitų veiksnių.

Ilgalaikė sveikata po menopauzės

Mažėjant estrogenų, keičiasi ne tik savijauta, bet ir ilgalaikės sveikatos rizikos. PSO nurodo, kad po menopauzės:

• sparčiau mažėja kaulų tankis, todėl didėja osteoporozės ir lūžių rizika;
• nyksta moterų širdies ir kraujagyslių „apsauga“, kuri iki tol buvo didesnė nei vyrų;
• keičiasi kūno sudėtis – daugėja riebalinio audinio pilvo srityje;
• silpnėja dubens dugno raumenys, todėl didėja organų nusileidimo rizika.

Todėl šiuo laikotarpiu ypač svarbu reguliariai tikrintis kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozę, judėti ir pasirūpinti kaulais. Praktiškų žingsnių rasite straipsniuose apie osteoporozės prevenciją ir svorio valdymą menopauzės metu.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją

Daug moterų pas gydytoją ateina tik tada, kai simptomai jau labai vargina, ir per trumpą vizitą nespėja visko papasakoti. Kad pokalbis būtų naudingas, pasiruoškite iš anksto:

1. Užsirašykite simptomus – kokie jie, kaip dažnai kartojasi, kada prasidėjo ir kiek trukdo kasdienei veiklai.
2. Pažymėkite mėnesinių datas bent už pastaruosius 3–6 mėnesius.
3. Surašykite vartojamus vaistus ir papildus, įskaitant vaistažoles.
4. Prisiminkite šeimos ligas – ar artimos giminaitės sirgo krūties vėžiu, osteoporoze, širdies ligomis, ar buvo kraujo krešulių.
5. Pasiruoškite klausimus, pavyzdžiui: kokios gydymo galimybės man tinka, kokia jų nauda ir rizika, kokius tyrimus verta atlikti.
6. Pasakykite, kas jums svarbiausia – geriau miegoti, mažiau karščio bangų, geresnė nuotaika ar intymi savijauta.

Nesivaržykite kalbėti apie intymius simptomus, šlapimo nelaikymą ar sumažėjusį lytinį potraukį – gydytojams tai įprasti klausimai, o jiems palengvinti yra veiksmingų būdų.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą, jei:

• simptomai trukdo dirbti, miegoti, bendrauti ar blogina gyvenimo kokybę;
• mėnesinės tapo daug gausesnės nei anksčiau arba išsiskiria dideli krešuliai;
• mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas arba ciklas trumpesnis nei 21 diena;
• kraujuojate tarp mėnesinių ar po lytinių santykių;
• mėnesinės sustojo iki 45 metų;
• dažnai jaučiate stiprų ar neritmišką širdies plakimą;
• prislėgta nuotaika, nerimas ar beviltiškumo jausmas tęsiasi ilgiau nei porą savaičių.

Skubiai kreipkitės, jei praėjus 12 ar daugiau mėnesių po paskutinių mėnesinių atsirado bet koks kraujavimas iš makšties – net ir vienkartinis ar labai menkas. Kraujavimas po menopauzės visada turi būti ištirtas.

Menopauzė nėra liga, tačiau jos simptomų nereikia tiesiog „iškentėti“. Daugiau straipsnių apie hormonus, ciklą ir moters sveikatą rasite skiltyje Moters sveikata.