Menstruacinio ciklo fazės: kas vyksta kiekvieną savaitę

Menstruacinis ciklas paprastai skirstomas į keturias fazes: mėnesines, folikulinę fazę, ovuliaciją ir liuteininę fazę. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmosios mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pradžios ir vidutiniškai trunka 28 dienas, tačiau normaliu laikomas ir 21–35 dienų ciklas. Kiekvienoje fazėje keičiasi hormonų kiekis, todėl skiriasi ir energija, nuotaika, apetitas bei odos būklė.

Kaip skaičiuojamas menstruacinis ciklas

Pirmoji ciklo diena – tai pirmoji tikrų mėnesinių diena (ne tepimo). Ciklas baigiasi dieną prieš kitas mėnesines.

NHS nurodo, kad vidutinis ciklas trunka apie 28 dienas, o reguliarūs 21–35 dienų ciklai yra normalūs. JAV Moterų sveikatos biuras pateikia šiek tiek platesnes ribas – 24–38 dienas. Svarbiausia ne konkretus skaičius, o tai, ar jūsų ciklas išlieka panašaus ilgio ir ar staiga nepasikeičia jo pobūdis.

Ciklo ilgis gali keistis per gyvenimą:

• pirmaisiais metais po pirmųjų mėnesinių ciklai dažnai būna ilgesni ir nereguliarūs, paprastai susireguliuoja per maždaug trejus metus;
• 20–40 metų amžiaus ciklai dažniausiai būna reguliariausi;
• po 40-ies, artėjant menopauzei, ciklas vėl gali tapti nereguliarus (plačiau – menopauzės simptomai).

Pagrindiniai ciklo hormonai

Ciklą valdo keturi pagrindiniai hormonai:

• FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas) – skatina kiaušidėse augti folikulus, kuriuose bręsta kiaušinėliai.
• Estrogenai – storina gimdos gleivinę ir ruošia organizmą ovuliacijai.
• LH (liuteinizuojantis hormonas) – staigus jo padidėjimas sukelia ovuliaciją.
• Progesteronas – po ovuliacijos paruošia gimdos gleivinę galimam nėštumui.

Toliau aprašytos dienos pateikiamos pagal 28 dienų ciklą. Jei jūsų ciklas ilgesnis ar trumpesnis, labiausiai keičiasi folikulinės fazės trukmė.

1 fazė: mėnesinės (maždaug 1–5 diena)

Jei nėštumas neįvyko, estrogenų ir progesterono kiekis sumažėja ir gimdos gleivinė atsiskiria – prasideda mėnesinės. Cleveland Clinic duomenimis, dauguma moterų kraujuoja 3–5 dienas, o normaliu laikomas 3–7 dienų kraujavimas. Vidutiniškai netenkama maždaug 2–3 valgomųjų šaukštų kraujo.

Savijauta: hormonų kiekis šiuo metu žemiausias, todėl dažnai jaučiamas nuovargis, pilvo apačios mėšlungis, nugaros skausmas. Gausios mėnesinės gali išsekinti geležies atsargas – apie tai, kaip atpažinti jų trūkumą, rašome straipsnyje apie geležies trūkumo simptomus.

Kaip suprasti, kad mėnesinės per gausios? NHS nurodo šiuos požymius: higienos priemones tenka keisti kas 1–2 valandas, reikia naudoti dvi priemones vienu metu, išsiskiria didesni nei 2,5 cm krešuliai, kraujas prateka ant drabužių ar patalynės, o dėl mėnesinių tenka atsisakyti įprastos veiklos.

Kas padeda: poilsis, šiluma ant pilvo, lengvas judėjimas (pasivaikščiojimas, tempimo pratimai), maistas, kuriame yra geležies.

2 fazė: folikulinė (maždaug 1–13 diena)

Folikulinė fazė prasideda kartu su mėnesinėmis ir trunka iki ovuliacijos, todėl pirmosios dienos sutampa. FSH skatina kelis folikulus augti, o jie gamina vis daugiau estrogenų. Cleveland Clinic nurodo, kad maždaug 10–14 dieną vienas folikulas tampa dominuojančiu ir jame subręsta kiaušinėlis. Estrogenai tuo metu storina gimdos gleivinę.

Būtent folikulinė fazė labiausiai lemia, kiek trunka visas ciklas. Ji gali būti trumpesnė ar ilgesnė, o laikas nuo ovuliacijos iki kitų mėnesinių keičiasi mažiau – NHS duomenimis, dažniausiai tai 10–16 dienų. Todėl moteriai, kurios ciklas trunka 35 dienas, ovuliacija dažniausiai įvyksta gerokai vėliau nei 14-ą dieną.

Savijauta: daugeliui moterų po mėnesinių grįžta energija, gerėja nuotaika, lengviau susikaupti, oda atrodo skaistesnė. Tai patogus metas intensyvesnėms treniruotėms ar sudėtingesnėms užduotims, tačiau tai nėra taisyklė – kiekvienos savijauta individuali.

3 fazė: ovuliacija (maždaug 14 diena)

Ovuliacija – momentas, kai subrendęs kiaušinėlis išsiskiria iš kiaušidės. Ją sukelia staigus LH padidėjimas: JAV Moterų sveikatos biuro duomenimis, LH pradeda didėti apie 36 valandas iki ovuliacijos. Pats kiaušinėlio išsiskyrimas trunka vos kelias sekundes, o kiaušinėlis išgyvena maždaug 12–24 valandas.

Svarbu žinoti, kad 14-a diena tinka tik 28 dienų ciklui. NHS duomenimis, ovuliacija dažniausiai įvyksta likus 10–16 dienų iki kitų mėnesinių.

Ovuliacijos požymiai

• gimdos kaklelio gleivės tampa skaidrios, slidžios ir tąsios, primenančios kiaušinio baltymą;
• po ovuliacijos šiek tiek pakyla bazinė kūno temperatūra (matuojama ryte, prieš keliantis iš lovos);
• kai kurios moterys jaučia trumpą skausmą ar maudimą vienoje pilvo apačios pusėje;
• gali padidėti lytinis potraukis.

Vaisingos dienos

Kadangi spermatozoidai moters organizme gali išgyventi kelias dienas (NHS nurodo – iki 7 dienų), vaisingos yra kelios dienos prieš ovuliaciją ir ovuliacijos diena. Planuojant nėštumą verta žinoti, kad didžiausia tikimybė pastoti – lytiniai santykiai likus kelioms dienoms iki ovuliacijos.

Jei norite geriau pažinti savo ciklą, bent 3 mėnesius žymėkite mėnesinių pradžią, gleivių pokyčius ir savijautą. Taip pamatysite savo asmeninį ritmą, o ne vidurkį iš vadovėlio.

4 fazė: liuteininė (maždaug 15–28 diena)

Po ovuliacijos tuščias folikulas virsta geltonkūniu, kuris gamina progesteroną. Progesteronas paruošia gimdos gleivinę, kad apvaisintas kiaušinėlis galėtų prisitvirtinti. Cleveland Clinic duomenimis, 28 dienų cikle ši fazė trunka apie 14 dienų. Jei nėštumas neįvyksta, geltonkūnis nyksta, hormonų kiekis krenta ir prasideda naujas ciklas.

Savijauta: pirmoje liuteininės fazės pusėje dauguma moterų jaučiasi gerai, tačiau artėjant mėnesinėms gali atsirasti pilvo pūtimas, krūtų jautrumas, irzlumas, nuovargis ar padidėjęs apetitas. Tai priešmenstruacinio sindromo požymiai – plačiau apie juos rašome straipsnyje apie PMS simptomus, o apie pūtimą – kodėl pučia pilvą prieš mėnesines.

Kas padeda: reguliarus valgymas, mažiau sūraus maisto, kofeino ir alkoholio, pakankamas miegas, vidutinio intensyvumo judėjimas.

Bazinė kūno temperatūra: kaip ją matuoti

Progesteronas šiek tiek pakelia kūno temperatūrą, todėl po ovuliacijos ramybės temperatūra nežymiai padidėja ir išlieka aukštesnė iki mėnesinių. Cleveland Clinic pataria temperatūrą matuoti kiekvieną rytą tuo pačiu metu, dar prieš keliantis iš lovos, valgant ar geriant. Pažymėję rezultatus grafike kelis ciklus, pamatysite, ar ir kada vyksta ovuliacija. Atminkite, kad temperatūra pakyla jau po ovuliacijos, todėl šis metodas padeda atpažinti ją atgaline data, o ne iš anksto numatyti. Matavimus gali iškreipti liga, alkoholis, prastas miegas ar kelionės.

Ar verta pritaikyti gyvenimą prie ciklo fazių

Pastaruoju metu populiarus vadinamasis „ciklo sinchronizavimas“ – treniruočių, mitybos ir darbų planavimas pagal fazes. Stebėti savo ciklą ir atsižvelgti į savijautą yra naudinga: pavyzdžiui, numatyti lengvesnę savaitę prieš mėnesines. Tačiau griežtų taisyklių, ką kiekvienoje fazėje privaloma valgyti ar kaip sportuoti, moksliniai įrodymai nepagrindžia. Geriausias orientyras – jūsų pačios pastebėjimai.

Ką verta žymėti kalendoriuje ar programėlėje:

1. pirmąją mėnesinių dieną ir jų trukmę;
2. kraujavimo gausumą (kiek higienos priemonių sunaudojate per dieną);
3. skausmą ir jo stiprumą;
4. PMS simptomus ir nuotaiką;
5. kraujavimą ar tepimą tarp mėnesinių.

Ciklo programėlės: ką jos gali ir ko ne

Programėlės patogios mėnesinių datoms, simptomams ir nuotaikai žymėti, o po kelių mėnesių jos parodo jūsų asmeninį ritmą. Tačiau vaisingas dienas dauguma jų apskaičiuoja pagal vidurkius, todėl esant nereguliariam ciklui prognozė gali smarkiai klysti. NHS primena, kad teoriškai pastoti galima tik trumpą laiką apie ovuliaciją, tačiau tiksliai nustatyti, kada ji įvyks, sunku. Todėl programėlės prognozė nėra patikima kontracepcijos priemonė, jei kartu nesekami kiti ovuliacijos požymiai ir nesate to išmokusi su specialistu.

Kada ciklas laikomas nereguliariu

Cleveland Clinic išskiria požymius, kurie rodo, kad ciklas gali būti sutrikęs:

• mėnesinės ateina dažniau nei kas 21 dieną arba rečiau nei kas 35 dienas;
• mėnesinių nėra 90 dienų ar ilgiau;
• kraujavimas trunka ilgiau nei 7 dienas;
• mėnesinės tampa daug gausesnės ar menkesnės nei įprastai;
• mėnesines lydi labai stiprus skausmas, pykinimas ar vėmimas;
• kraujuojate ar tepate tarp mėnesinių.

Ciklas dažnai vadinamas vienu iš moters sveikatos rodiklių. Reguliarios, panašios trukmės mėnesinės dažniausiai rodo, kad ovuliacija vyksta, o hormonų pusiausvyra išlaikoma. Ryškūs ir ilgalaikiai ciklo pokyčiai – signalas, kad verta ieškoti priežasties, net jei kitaip jaučiatės gerai.

Nereguliarų ciklą gali lemti stresas, svorio pokyčiai, intensyvus sportas, nėštumas, žindymas, skydliaukės sutrikimai, policistinių kiaušidžių sindromas ir kitos būklės. Apie dažniausias hormonines priežastis skaitykite straipsnyje apie sutrikusius hormonus moterims.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją ginekologą ar šeimos gydytoją, jei:

• mėnesinių nėra 3 mėnesius ar ilgiau ir nesate nėščia;
• mėnesinės staiga tapo daug ilgesnės, gausesnės ar, priešingai, labai menkos;
• mėnesinės labai skausmingos ir skausmas trukdo kasdienei veiklai;
• kraujuojate tarp mėnesinių ar po lytinių santykių;
• jums 16 metų, o mėnesinės dar neprasidėjo;
• praėjus 3 mėnesiams po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo mėnesinės negrįžo;
• mėnesinės vėluoja bent 5 dienas ir galite būti nėščia;
• naudojant tamponus staiga pakilo temperatūra ar pajutote stiprų negalavimą – tokiu atveju tamponą išimkite ir skubiai kreipkitės pagalbos.

Daugiau straipsnių apie ciklą, hormonus ir moters sveikatą rasite skiltyje Moters sveikata.