Vištienos kepenėlės su svogūnais grietinės padaže

Vištienos kepenėlės – vienas greičiausių ir pigiausių mėsos patiekalų: nuo pirmo pjūvio iki lėkštės praeina vos pusvalandis. Gerai iškeptos jos būna švelnios ir sultingos, o su auksiniais svogūnais ir grietine virsta jaukiais, naminiais pietumis, kuriuos daugelis prisimena iš vaikystės. Svarbiausia – teisingai jas išvalyti ir neperkepti.

Paslaptys, kad pavyktų

Kruopštus valymas. Didžiausią kartumą lemia ne pačios kepenėlės, o likusios gyslos, plėvelės ir tulžies dėmelės. Žalsvą ar gelsvą vietą išpjaukite su trupučiu aplinkinio audinio – net mažas tulžies lašelis apkartins visą padažą.

Sausos kepenėlės ir karšta keptuvė. Šlapios kepenėlės ne kepa, o virsta ir išskiria daug skysčio. Nusausinkite jas popieriniu rankšluosčiu, o keptuvę gerai įkaitinkite. Kepkite vienu sluoksniu – jei keptuvė maža, dviem kartais.

Svogūnai atskirai. Svogūnams sukaramelizuoti reikia gerokai daugiau laiko nei kepenėlėms. Iškepti atskirai, jie tampa saldūs ir minkšti, o kepenėlės neperkepa.

Druska – pabaigoje. Anksti pasūdytos kepenėlės greičiau išleidžia sultis ir sukietėja.

Grietinę prieš dėdami į keptuvę sumaišykite su šaukštu karšto padažo. Taip ji nesutrauks ir padažas liks glotnus.

Saugumas: kiek kepti kepenėles

Kepenėles norisi kepti trumpai, kad liktų švelnios, tačiau maisto sauga čia svarbiausia. Britanijos maisto standartų agentūra (FSA) kepenis ir kitus subproduktus priskiria prie produktų, kuriuos būtina iškepti kiaurai: kol jie bus karšti visame storyje ir neliks rausvos spalvos. FSA nurodo, kad patiekalo vidus turi pasiekti 70 °C ir išlaikyti šią temperatūrą 2 minutes (arba 75 °C – 30 sekundžių).

Praktiškai tai reiškia: perpjovus didžiausią kepenėlę, ji viduje turi būti vienodos rudai rausvos spalvos, be kraujo, o išbėgančios sultys – skaidrios. Jei abejojate, troškinkite dar 1–2 minutes – šiek tiek tvirtesnė, bet saugi kepenėlė geriau nei žalia.

Kanados sveikatos ministerija primena ir dar vieną svarbų dalyką: žalią paukštieną ir subproduktus pjaustykite atskiroje lentoje, o po darbo kruopščiai nusiplaukite rankas ir peilius.

Kepenėlės ir mityba

Kepenys – vienas turtingiausių vitamino A šaltinių. NHS jas taip pat nurodo tarp gerų geležies šaltinių. Daugiau apie tai, kokie produktai padeda, kai trūksta geležies, rasite straipsnyje ką valgyti, kai trūksta geležies.

Tačiau dėl didelio vitamino A kiekio NHS pataria:

• kepenų ir jų produktų (pavyzdžiui, paštetų) valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę;
• jei valgote kepenis kas savaitę, nevartoti papildų su vitaminu A;
• moterims po menopauzės ir vyresniems vyrams laikytis šios ribos arba rinktis mažesnes porcijas;
• nėštumo metu kepenų ir jų produktų nevalgyti.

Kuo patiekti

Klasikiniai garnyrai – bulvių košė, virti grikiai ar ryžiai. Grietinės padažas puikiai susigeria į bulvių košę arba purius grikius. Šalia būtinai patiekite ko nors gaivaus: raugintų agurkų, burokėlių ar šviežių kopūstų salotų.

Kaip paruošti lengviau

• Grietinę pakeiskite. Vietoje 20 % grietinės naudokite 10 % grietinę ar natūralų jogurtą. Jogurtas lengvai sutraukia, todėl įmaišykite jį jau nukėlę keptuvę nuo ugnies.
• Mažiau riebalų. Kepenėles kepkite gerai įkaitintoje keptuvėje su nesvylančia danga – pakaks ir vieno šaukšto aliejaus, o sviestą galite praleisti.
• Be miltų. Kepenėles galite kepti neapvoliotas – padažas bus skystesnis, bet lengvesnis.
• Daugiau daržovių. Kartu su svogūnais iškepkite tarkuotą morką ar supjaustytus pievagrybius – patiekalas bus sotesnis, o kepenėlių porcija gali būti mažesnė.

Kaip laikyti ir pašildyti

Kepenėles geriausia suvalgyti iškart, nes pašildytos jos tampa kietesnės. Likučius atvėsinkite ir sudėkite į šaldytuvą per 2 valandas, laikykite ne ilgiau kaip 2–4 dienas, kaip rekomenduoja Kanados sveikatos ministerija. Pašildykite vieną kartą, keptuvėje ant silpnos ugnies su šaukštu vandens, kol padažas taps karštas visame tūryje.