SPF apsauga nuo saulės: kaip išsirinkti ir teisingai tepti kremą

Kasdienei apsaugai nuo saulės dermatologai ir NHS rekomenduoja ne mažesnio kaip SPF 30 plataus spektro kremą, saugantį ir nuo UVB, ir nuo UVA spindulių. SPF 30 sulaiko apie 97 proc. UVB spindulių, bet tik tada, kai kremo patepate pakankamai: suaugusiam žmogui viso kūno odai reikia apie 6–8 arbatinius šaukštelius. Kremą atnaujinkite kas 2 valandas ir po maudynių ar prakaitavimo, o kai UV indeksas 3 ar didesnis, papildomai ieškokite šešėlio, dėvėkite drabužius, skrybėlę ir akinius nuo saulės.

Ką reiškia SPF ir kuo skiriasi UVA nuo UVB

Saulės ultravioletiniai spinduliai yra dviejų pagrindinių rūšių, kurie odą veikia skirtingai:

• UVB spinduliai daugiausia sukelia nudegimą ir paraudimą.
• UVA spinduliai taip pat žaloja odą ir prisideda prie priešlaikinio jos senėjimo: raukšlių, pigmentinių dėmių.

Abi rūšys didina odos vėžio riziką, todėl reikalinga apsauga nuo abiejų.

SPF (angl. sun protection factor) rodo, kaip gerai priemonė saugo nuo UVB spindulių. Amerikos dermatologijos akademijos (AAD) duomenimis, SPF 30 kremas sulaiko apie 97 proc. UVB spindulių. Didesnio SPF kremai sulaiko šiek tiek daugiau, tačiau joks kremas nesulaiko 100 proc. spindulių.

UVA apsaugą Europoje rodo žymėjimas „UVA“ apskritime. Pagal Europos Komisijos rekomendaciją 2006/647/EB, apsaugos nuo UVA lygis turi sudaryti bent trečdalį nurodyto SPF. Jungtinėje Karalystėje NHS pataria rinktis kremus, kurių UVA apsauga įvertinta bent 4 žvaigždutėmis iš 5.

Kaip skaityti etiketę

Europos Komisijos rekomendacijoje apsaugos nuo saulės priemonės skirstomos į keturias kategorijas, kurios ant pakuotės turėtų būti nurodytos ne mažiau ryškiai nei SPF skaičius:

• žema apsauga – SPF 6 ir 10;
• vidutinė apsauga – SPF 15, 20 ir 25;
• aukšta apsauga – SPF 30 ir 50;
• labai aukšta apsauga – SPF 50+.

Toje pačioje rekomendacijoje nurodyta, kad ant priemonių neturėtų būti teiginių apie 100 proc. apsaugą, pavyzdžiui, „sunblock“ ar „visiška apsauga“, ir teiginių, kad priemonės nereikia atnaujinti. Jei pamatysite tokius pažadus, vertinkite juos skeptiškai.

Kontrolinis sąrašas renkantis kremą:

1. SPF 30 ar didesnis.
2. Plataus spektro apsauga (UVB ir UVA), Europoje – „UVA“ ženklas apskritime.
3. Atsparumas vandeniui, jei maudysitės ar sportuosite.
4. Jautriai odai – mineralinis kremas su titano dioksidu ir (arba) cinko oksidu.
5. Spuoguotai odai – „nekomedogeniškas“ žymėjimas. Daugiau apie tokios odos priežiūrą – straipsnyje apie spuogus suaugusiems.
6. Nepasibaigęs galiojimo laikas.

Mineraliniai ar cheminiai filtrai

AAD paaiškina, kad abiejų tipų kremai sugeria UV spindulius, tačiau skiriasi sudėtimi:

• Mineraliniai (fiziniai) filtrai – titano dioksidas ir cinko oksidas. Jie ne tik sugeria, bet ir atspindi spindulius. AAD juos rekomenduoja jautriai odai.
• Cheminiai filtrai – kitos medžiagos, kurios sugeria UV spindulius. Abiejų tipų kremų tekstūra ir pojūtis ant odos skiriasi, todėl verta išbandyti kelis.

Tamsesnei odai ir linkusiai į pigmentines dėmes AAD siūlo rinktis tonuotus kremus su SPF 30 ar didesniu: juose esantys geležies oksidai gali padėti apsaugoti ir nuo matomos šviesos, kuri stiprina hiperpigmentaciją.

Geriausias kremas nuo saulės yra tas, kurį iš tiesų tepsite kasdien, todėl rinkitės jums malonią tekstūrą.

Kiek kremo tepti ir kaip dažnai atnaujinti

Dažniausia klaida – kremo patepama per mažai. Europos Komisijos rekomendacijoje nurodoma, kad SPF matuojamas tepant 2 mg kremo kvadratiniam centimetrui odos, o tai vidutinio suaugusio žmogaus kūnui atitinka maždaug 6 arbatinius šaukštelius (apie 36 g). Patepus perpus mažiau, apsauga gali sumažėti net dviem trečdaliais.

Praktiškai:

• Visam kūnui – apie 6–8 arbatinius šaukštelius (NHS) arba apie 30 ml, t. y. maždaug stikliuką (AAD).
• Veidui – bent arbatinį šaukštelį (AAD).
• Prieš išeinant – NHS pataria kremą patepti likus 30 minučių iki išėjimo į saulę ir dar kartą prieš pat išeinant.
• Atnaujinti – kas 2 valandas ir po maudynių, nusišluostymo rankšluosčiu, gausaus prakaitavimo ar trynimo, net jei kremas atsparus vandeniui.

Nepamirškite ausų, kaklo, pėdų, rankų viršaus, lūpų ir plaukų sklastymo linijos.

Kremas nuo saulės kasdienėje veido priežiūroje

Ryte kremą nuo saulės tepkite paskutinį odos priežiūros žingsnį, prieš makiažą:

1. Nuprauskite veidą.
2. Jei naudojate, užtepkite serumą, pavyzdžiui, su hialurono rūgštimi.
3. Užtepkite drėkinamąjį kremą, jei oda sausa.
4. Užtepkite kremą nuo saulės ir leiskite jam kelias minutes susigerti.
5. Tik tada tepkite makiažą.

Jei ilgiau būnate lauke, kremą atnaujinkite kas 2 valandas, o ant makiažo patogiau naudoti purškiamą ar pudros formos priemonę su SPF, nors ji ir nepakeičia pakankamo kremo kiekio.

Jei kremo buteliukas po atostogų savaitės prie jūros beveik pilnas, greičiausiai jo tepėte per mažai.

UV indeksas: kada apsauga būtina

UV indeksas rodo, kiek stipri ultravioletinė spinduliuotė. Šią skalę kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis sukūrė PSO: ji prasideda nuo nulio, o kuo didesnė reikšmė, tuo didesnė odos ir akių pažeidimo rizika. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausias UV lygis būna maždaug keturias valandas apie saulės vidurdienį. PSO rekomendacijos:

• UV indeksas 0–2 – apsaugos paprastai nereikia, net labai šviesiai odai.
• UV indeksas 3–7 – vidurdienį ieškokite šešėlio, dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir tepkite kremą nuo saulės.
• UV indeksas 8 ir daugiau – vidurdienį venkite būti lauke, ieškokite šešėlio ir naudokite visas apsaugos priemones.

NHS Jungtinėje Karalystėje pataria vengti stipriausios saulės nuo 11 iki 15 valandos, nuo kovo iki spalio. Lietuvoje šiltuoju sezonu UV indekso prognozę galite rasti orų prognozėse ir programėlėse.

Kada saugotis net tada, kai atrodo, kad nereikia

• Debesuotą dieną. AAD duomenimis, pro debesis gali prasiskverbti iki 80 proc. kenksmingų UV spindulių.
• Prie vandens. NHS nurodo, kad vanduo ne tik nuplauna kremą, bet ir atspindi UV spindulius, todėl jų poveikis didesnis.
• Kalnuose ir ant sniego, kai daug saulės ir šviesus paviršius.
• Vartojant tam tikrus vaistus ir odos priemones. AAD įspėja, kad kai kurie vaistai nuo spuogų didina odos jautrumą saulei. Jautrumą saulei gali didinti ir retinoidai, todėl juos naudojant SPF ypač svarbus. Plačiau – straipsnyje apie retinolį.
• Atostogaujant saulėtose šalyse, ypač jei didžiąją metų dalį saulės matote mažai.

Kas turi saugotis ypač atidžiai

NHS išskiria žmones, kuriems saulė pavojingesnė:

• šviesios odos, strazdanotiems, šviesiaplaukiams ar rudaplaukiams, šviesių akių žmonėms;
• tiems, kurie lengvai nudega, o ne įdega;
• turintiems daug apgamų;
• tiems, kurių šeimoje buvo odos vėžio atvejų;
• turintiems odos ligų;
• tiems, kurie stiprią saulę mato tik retkarčiais, pavyzdžiui, atostogų metu.

Kūdikiai ir vaikai. NHS pataria jaunesnių nei 6 mėnesių kūdikių nelaikyti tiesioginėje saulėje. Vaikus reikia aprengti, laikyti šešėlyje, ypač nuo 11 iki 15 valandos, o neuždengtas kūno vietas patepti ne mažesnio kaip SPF 30 kremu.

Kremas – ne vienintelė apsauga

AAD ir PSO pabrėžia, kad kremas turėtų būti tik viena iš priemonių. PSO pataria, kai apsauga reikalinga, naudoti visas įmanomas priemones kartu, o ne pasikliauti viena:

• šešėlis vidurdienį;
• drabužiai, dengiantys pečius ir rankas, idealiu atveju – pažymėti UPF ženklu;
• plačiabrylė skrybėlė;
• akiniai nuo saulės;
• jokio deginimosi soliariume. AAD nurodo, kad kiekvienas įdegis greitina odos senėjimą.

Apsauga nuo saulės yra ir vienas geriausiai pagrįstų būdų išsaugoti odos stangrumą. Daugiau apie tai rašome straipsnyje kolagenas odai.

Ar kosmetika su SPF pakanka

Pudros, kreminės pudros ar dieniniai kremai su SPF patogūs, tačiau AAD primena, kad, būnant lauke, juos taip pat reikia atnaujinti maždaug kas 2 valandas. Be to, makiažo dažniausiai užtepama gerokai mažiau nei reikia, kad būtų pasiektas nurodytas SPF. Ilgiau būnant lauke, saugiau po makiažu naudoti atskirą kremą nuo saulės.

Apsauga nuo saulės ir vitaminas D

NHS pataria derinti apsaugą nuo saulės su pakankamu vitamino D kiekiu. Kaip pasirūpinti vitaminu D tamsiuoju metų laiku, rašome straipsnyje vitaminas D žiemą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar dermatologą, jei:

• atsirado naujas apgamas ar dėmė, kuri keičia formą, dydį ar spalvą, kraujuoja, niežti ar negyja;
• seno apgamo kraštai tapo nelygūs, spalva netolygi;
• nudegimas yra stiprus: su pūslėmis, dideliu skausmu, patinimu, ypač jei nudegė didelis kūno plotas;
• po saulės karščiuojate, pykina, svaigsta galva, jaučiate silpnumą – tai gali būti perkaitimo ar saulės smūgio požymiai, kai pagalbos reikia nedelsiant;
• nudegė kūdikis ar mažas vaikas;
• po kremo nuo saulės atsiranda bėrimas, niežulys ar paraudimas;
• vartojate vaistus ir nežinote, ar jie didina jautrumą saulei.

Reguliariai apžiūrėkite savo odą ir apgamus, o abejodami parodykite juos gydytojui. Daugiau odos priežiūros temų rasite skiltyje Grožis.