Spuogai suaugusiems: kodėl atsiranda ir kaip juos suvaldyti

Spuogai suaugusiems yra dažni: jie gali išlikti po paauglystės arba pirmą kartą atsirasti 30, 40 ar net 50 metų amžiaus, ir moterims tai būdinga dažniau nei vyrams. Dažniausios priežastys – hormonų svyravimai (mėnesinių ciklas, nėštumas, perimenopauzė, kontraceptikų pradėjimas ar nutraukimas), stresas, paveldimumas, poras užkemšanti kosmetika ir kai kurie vaistai. Dauguma atvejų gerai suvaldomi tinkama priežiūra ir, jei reikia, gydytojo paskirtu gydymu.

Kodėl spuogai atsiranda suaugus

Spuogai atsiranda, kai plaukų folikulai užsikemša riebalais ir negyvomis odos ląstelėmis. Tada bakterijos gali sukelti uždegimą ir pūlinukus. Dažniausiai spuogai būna ant veido, krūtinės ir nugaros.

Amerikos dermatologijos akademija (AAD) išskiria dvi situacijas: kai spuogai tęsiasi nuo paauglystės ir kai pirmą kartą atsiranda suaugus. Pastarąjį variantą dermatologai vadina suaugusiųjų spuogais. AAD duomenimis, jie dažnesni moterims, ypač menopauzės laikotarpiu.

Dažniausios priežastys

Hormonų svyravimai

Moterų hormonų lygis keičiasi viso gyvenimo metu, todėl spuogai dažnai paūmėja:

• prieš mėnesines ar jų metu;
• nėštumo metu;
• perimenopauzėje ir menopauzėje;
• pradėjus vartoti ar nutraukus kontraceptines tabletes.

Jei kartu sutrikęs mėnesinių ciklas, padaugėjo plaukelių ant veido ar kūno, plonėja plaukai ant galvos, sunku valdyti svorį, tai gali būti policistinių kiaušidžių sindromo požymiai. NHS tarp šio sindromo simptomų nurodo ir riebią odą bei spuogus. Daugiau apie tai – straipsnyje apie sutrikusius hormonus moterims.

Stresas

AAD paaiškina, kad stresas didina androgenų kiekį, o šie hormonai skatina riebalų liaukų veiklą. Nuolatinis stresas gali palaikyti spuogus aktyvius. Be to, įsitempusios dažniau liečiame veidą, krapštome odą ar spaudžiame spuogus, o tai tik prailgina jų gijimą. Reguliarus miegas, judėjimas ir trumpos poilsio pertraukos dienos metu padeda lengviau valdyti stresą. Apie tai, kaip atpažinti per didelį krūvį, rašome straipsnyje apie streso simptomus.

Paveldimumas

Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį į spuogus. Jei artimiems giminaičiams suaugus buvo spuogų, jūsų rizika taip pat didesnė.

Kosmetika ir plaukų priemonės

Riebūs kremai, makiažo priemonės, apsaugos nuo saulės kremai ir net plaukų aliejai ar formavimo priemonės gali užkimšti poras. Riebūs plaukai taip pat gali skatinti spuogus ant kaktos.

Vaistai ir sveikatos būklės

Kai kurių vaistų šalutinis poveikis yra spuogai. AAD pabrėžia: vaisto savavališkai nenutraukite, o pasitarkite su jį paskyrusiu gydytoju. Spuogai taip pat gali būti nediagnozuotos ligos požymis – tada jie dažnai praeina, kai liga nustatoma ir gydoma.

Kaip atrodo spuogai: kokie būna bėrimai

Cleveland Clinic išskiria kelias spuogų rūšis:

• juodi taškeliai – užsikimšusios poros tamsia viršūne;
• balti taškeliai – užsikimšusios poros šviesia viršūne;
• papulės – nedideli raudoni ar violetiniai iškilimai;
• pustulės – iškilimai su pūliais;
• mazgai – dideli, skausmingi sukietėjimai po oda;
• cistos – skausmingi, skysčio pripildyti dariniai po oda.

Mazgai ir cistos dažniau palieka randus, todėl tokiu atveju geriau nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Spuogai ar rožinė: kaip neapsirikti

Suaugusioms moterims spuogais kartais palaikoma rožinė (rosacea) – kita lėtinė odos liga, kurią reikia prižiūrėti kitaip. NHS nurodo, kad rožinė dažnesnė moterims ir šviesesnės odos žmonėms, o jos požymiai būna tokie:

• laikinas, vėliau nuolatinis nosies, skruostų, kaktos ir smakro paraudimas;
• deginimo ar dilgčiojimo pojūtis;
• matomi smulkūs kraujagyslių tinkleliai;
• nedideli rausvi iškilimai, kurie gali priminti spuogus;
• paūmėjimai po alkoholio, aštraus maisto, karštų gėrimų, saulės, karščio ar šalčio, intensyvaus sporto ar streso.

Jei jūsų „spuogus“ lydi nuolatinis paraudimas ir deginimas, o juodų ir baltų taškelių beveik nėra, verta pasitikrinti pas gydytoją. NHS pabrėžia, kad rožinė gali būti panaši į spuogus ir kitas odos ligas, todėl ją turi įvertinti gydytojas. Jei kartu skauda akis, jos parausta, jaučiate smėlio pojūtį ar jautrumą šviesai, kreipkitės skubiai.

Kasdienė odos priežiūra, kai turite spuogų

AAD ir NHS rekomendacijos sutampa: švelnumas svarbiau už stiprumą.

1. Prauskitės iki dviejų kartų per dieną ir po gausaus prakaitavimo. Naudokite švelnų, nešveičiantį prausiklį ir tepkite jį pirštų galiukais. Pašluostės ir kempinės odą dirgina.
2. Kiekvieną vakarą nusivalykite makiažą.
3. Rinkitės nekomedogeniškas priemones. Ant drėkiklių, prausiklių, kremų nuo saulės ir plaukų priemonių ieškokite užrašų „nekomedogeniškas“, „be aliejų“, „neužkemša porų“.
4. Venkite alkoholio turinčių priemonių, sutraukiančių tonikų ir šveitiklių. AAD nurodo, kad jie sausina odą ir gali pabloginti spuogus.
5. Nešveiskite ir netrinkite odos.
6. Neskleiskite ir nespauskite spuogų. Tai lėtina gijimą ir didina randų bei tamsių dėmių riziką.
7. Jei plaukai riebūs, plaukite juos dažniau ir neleiskite jiems kristi ant veido.
8. Jei spuogų yra ant kūno, dėvėkite laisvus, orui laidžius drabužius, ypač sportuodami.
9. Saugokitės saulės. AAD pataria vengti degintis ir naudoti plataus spektro, vandeniui atsparų, nekomedogenišką kremą su SPF 30 ar didesniu. Kai kurie vaistai nuo spuogų didina odos jautrumą saulei. Plačiau – straipsnyje apie SPF apsaugą nuo saulės.

Išsirinkę priemonę, naudokite ją nuosekliai: AAD duomenimis, skirtumą galima pamatyti tik po kelių savaičių ar kelių mėnesių, o dažnas priemonių keitimas odą tik dirgina.

Paprastos rutinos pavyzdys

Rytą:

1. Švelnus prausiklis arba tiesiog drungnas vanduo, jei oda sausa.
2. Lengvas nekomedogeniškas drėkiklis.
3. Plataus spektro kremas nuo saulės su SPF 30 ar didesniu.

Vakare:

1. Makiažo ir kremo nuo saulės nuvalymas.
2. Švelnus prausiklis.
3. Priemonė nuo spuogų, jei ją naudojate, – plonu sluoksniu ant sausos odos.
4. Drėkiklis.

Naujas priemones įtraukite po vieną ir kelias savaites stebėkite, kaip oda reaguoja. Taip lengviau suprasti, kas padeda, o kas dirgina.

Ką galima išbandyti be recepto

NHS nurodo, kad lengvus spuogus galima pabandyti gydyti nereceptinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, su salicilo rūgštimi ar kitomis veikliosiomis medžiagomis, ir pataria pasitarti su vaistininku. Kosmetikoje dažnai naudojami ir retinoidai, pavyzdžiui, retinolis. Kaip juos pradėti naudoti, kad oda nesudirgtų, rašome straipsnyje apie retinolį.

Svarbu: nėštumo metu ar planuojant pastoti daugelis vietinių ir geriamųjų priemonių nuo spuogų nėra saugios, todėl Cleveland Clinic pataria visas jas aptarti su gydytoju.

Ar mityba turi įtakos spuogams

Mitybos ir spuogų ryšys vis dar tyrinėjamas, tačiau AAD apibendrina kelis dalykus:

• Didelio glikeminio indekso maistas. Balta duona, gruzdintos bulvytės, spurgos, saldūs gėrimai ir balti ryžiai greitai didina cukraus kiekį kraujyje. Keliuose nedideliuose tyrimuose mažo glikeminio indekso mityba mažino spuogus, tačiau kiti tyrimai ryšio nerado.
• Karvės pienas. Keliuose tyrimuose jis, įskaitant liesą pieną, buvo siejamas su spuogais. Tyrimų, rodančių, kad jogurtas ar sūris didintų bėrimus, AAD neranda.
• Asmeniniai dirgikliai. AAD pataria stebėti, ar po tam tikro maisto spuogų padaugėja, ir pabandyti jo kurį laiką nevalgyti.

Viena mityba spuogų neišgydys, bet mažiau saldumynų ir rafinuotų angliavandenių naudinga ir odai, ir bendrai sveikatai. Praktiškų patarimų rasite straipsnyje kaip sumažinti cukraus vartojimą.

Gydytojo skiriamas gydymas

Jei kasdienė priežiūra ir nereceptinės priemonės nepadeda, šeimos gydytojas ar dermatologas gali skirti stipresnį gydymą. NHS nurodo, kad gali būti skiriami vietiniai ir geriamieji vaistai, o moterims, kurių spuogai susiję su hormonais, kartais tinka hormoninė kontracepcija. AAD pabrėžia, kad dermatologai dažnai derina du ar daugiau gydymo būdų, o padedant specialistui ir kantriai gydantis beveik visi spuogai gali būti suvaldyti.

Nenuvertinkite ir emocinės pusės. NHS nurodo, kad spuogai gali paveikti psichikos sveikatą: sukelti nerimą, prislėgtą nuotaiką, sumažinti pasitikėjimą savimi. Suaugusiems tai būna ypač nemalonu, nes spuogai dažnai siejami su paauglyste, o darbe ir bendraujant norisi jaustis užtikrintai. Tai visiškai pakankama priežastis kreiptis pagalbos, net jei spuogų nėra labai daug.

Gydymą visada parenka gydytojas, atsižvelgdamas į spuogų tipą, jūsų amžių, planus pastoti ir kitas sveikatos būkles. Nepradėkite vartoti receptinių vaistų, kurie buvo skirti kitam žmogui.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į šeimos gydytoją ar dermatologą, jei:

• kelis mėnesius bandytos priemonės nepadeda;
• spuogų daug arba jie gilūs, skausmingi, susidaro mazgai ar cistos;
• atsiranda randų ar tamsių dėmių;
• yra infekcijos požymių: plintantis paraudimas, karštis, stiprus skausmas, karščiavimas;
• spuogai atsirado staiga ir stipriai suaugus – Cleveland Clinic nurodo, kad tada gali prireikti tyrimų galimai priežasčiai nustatyti;
• kartu sutrikęs mėnesinių ciklas, gausėja plaukelių ant veido ar kūno, plonėja plaukai ant galvos;
• spuogai atsirado pradėjus vartoti naują vaistą;
• esate nėščia ar planuojate pastoti ir norite gydyti spuogus;
• spuogai kelia nerimą, slegia nuotaiką ar trukdo bendrauti.

Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė randų rizika. Daugiau odos priežiūros temų rasite skiltyje Grožis.