KMI skaičiuoklė: apskaičiuokite kūno masės indeksą

Kaip apskaičiuojamas KMI

Kūno masės indeksas (KMI) – tai svoris kilogramais, padalytas iš ūgio metrais, pakelto kvadratu:

KMI = svoris (kg) / ūgis (m)²

Pavyzdžiui, jei sveriate 65 kg, o jūsų ūgis 168 cm, skaičiuojama taip: 1,68 × 1,68 = 2,82; 65 / 2,82 = 23,0. Tai normalaus svorio ribose. Indeksą XIX a. pasiūlė belgų statistikas A. Quetelet, o šiandien jį naudoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), gydytojai ir dauguma sveikatos tyrimų.

KMI populiarus todėl, kad jam pakanka dviejų skaičių ir jokios įrangos. Bet tai tik pirmas filtras: jis rodo, ar svoris atitinka ūgį, bet nepasako, iš ko tas svoris susideda.

Kaip suprasti rezultatą

PSO suaugusiųjų klasifikacija vienoda moterims ir vyrams:

• mažiau nei 18,5 – per mažas svoris;
• 18,5–24,9 – normalus svoris;
• 25–29,9 – antsvoris;
• 30–34,9 – I laipsnio nutukimas;
• 35–39,9 – II laipsnio nutukimas;
• 40 ir daugiau – III laipsnio nutukimas.

Didesnis KMI siejamas su didesne lėtinių ligų rizika, tačiau riba nėra kaip jungiklis: KMI 25,2 nereiškia, kad staiga atsirado problema, o 24,8 – kad viskas tobula. Svarbiau kryptis: ar svoris per kelerius metus stabilus, ar pamažu kyla.

Skaičiuoklė taip pat parodo, kiek kilogramų jūsų ūgiui atitinka KMI 18,5–24,9. Tai platus intervalas – 168 cm ūgio moteriai maždaug nuo 52 iki 70 kg. Jame tinka ir smulkaus, ir stambesnio sudėjimo žmonės, todėl nebūtina taikytis į vieną „idealų“ skaičių. Daugiau apie tai rasite idealaus svorio skaičiuoklėje.

Kada KMI gali klaidinti

KMI neskiria raumenų nuo riebalų. NHS pabrėžia, kad raumeningas žmogus gali patekti į antsvorio ar net nutukimo grupę, nors riebalų turi nedaug. Taip pat atsargiai vertinkite KMI, jei:

• sportuojate jėgos sportą ar turite daug raumenų masės – KMI gali būti per didelis;
• esate vyresnio amžiaus – su metais raumenų mažėja, todėl normalus KMI gali slėpti per mažą raumenų ir per didelį riebalų kiekį;
• laukiatės – nėštumo metu KMI nenaudojamas, svorio prieaugį vertina gydytojas ar akušeris;
• esate azijietiškos, afrikietiškos ar Artimųjų Rytų kilmės – NHS šioms grupėms antsvorį nurodo jau nuo KMI 23, o nutukimą nuo 27,5;
• matuojate vaiką ar paauglį – jiems taikomos amžiaus ir lyties procentilės, o ne suaugusiųjų ribos.

Ką verta pasimatuoti papildomai

Paprasčiausias papildomas rodiklis – liemens apimtis. NHS siūlo, kad liemuo būtų mažesnis nei pusė ūgio: 168 cm ūgio moteriai – mažiau nei 84 cm. Ji parodo, ar nekaupiate per daug riebalų pilvo srityje, ko vien KMI neatskleidžia. Jei norite sužinoti, kiek kūne riebalų, išbandykite riebalų procento skaičiuoklę.

Praktiniai patarimai pagal rezultatą

Jei KMI normalus, svarbiausia jį išlaikyti: reguliariai judėkite, valgykite pakankamai baltymų ir daržovių, nepamirškite jėgos pratimų – jie padeda išsaugoti raumenis su amžiumi. Kodėl tai svarbu moterims, rašome straipsnyje apie jėgos treniruotes moterims.

Jei KMI rodo antsvorį, nereikia drastiškų dietų – pakanka nedidelio, ilgai išlaikomo kalorijų skirtumo ir daugiau judėjimo:

1. Apskaičiuokite savo poreikį kalorijų skaičiuokle.
2. Sumažinkite saldžių gėrimų, užkandžių ir alkoholio kiekį.
3. Kiekviename valgyme turėkite baltymų ir daržovių – jie padeda ilgiau jaustis sočiai.
4. Kasdien vaikščiokite ir bent 2 kartus per savaitę darykite jėgos pratimus.
5. Svėrimąsi vertinkite savaitės vidurkiu, o ne vienos dienos skaičiumi.

Plačiau apie tai – straipsniuose kalorijų deficitas ir kaip numesti svorio nuo pilvo.

Jei KMI per mažas, nesistenkite jo „pataisyti“ saldumynais. Geriau dažniau valgykite maistingų produktų: riešutų, ankštinių, pieno produktų, žuvies, kiaušinių, viso grūdo produktų.

Kada kreiptis į gydytoją

Pasitarkite su šeimos gydytoju, jei:

• KMI yra 30 ar daugiau arba KMI rodo antsvorį ir liemuo didesnis nei pusė ūgio;
• KMI mažesnis nei 18,5 arba svoris krenta be aiškios priežasties;
• per kelis mėnesius pastebimai priaugote ar netekote svorio, nors įpročių nekeitėte;
• kartu jaučiate nuolatinį nuovargį, troškulį, dažnai šlapinatės, sutriko mėnesinių ciklas;
• svoris ar mityba kelia nerimą, kontroliuoti valgymą sunku ar kyla minčių apie valgymą, kurios trukdo kasdieniam gyvenimui.

Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus (pavyzdžiui, gliukozės, cholesterolio, skydliaukės hormonų), pamatuoti kraujospūdį ir padėti susidaryti realų planą.